Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad balandžio 11-ąją minima sergančiųjų Parkinsono liga diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir didinti informuotumą apie ją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje užregistruotas šeiminis virusinio hepatito A (VHA) protrūkis. VHA susirgo trys vienos šeimos asmenys. Pirmasis susirgęs asmuo galėjo užsikrėsti kelionės į Vidurinę Aziją metu. Manoma, kad šeimoje virusas išplito sąlyčio būdu.
 

Kiekvienas žmogus yra iš savo tėvų paveldėtų mutacijų ir vidutiniškai 60 naujų mutacijų mozaika. Tačiau tikrai ne visi pokyčiai genome lemia kurią nors genetinę ligą. Hantingtono liga yra genetinė neurodegeneracinė liga, kurios atsiradimą lemia vieno geno pokytis. Šį geną turime kiekvienas iš mūsų, tačiau serga tik tie, kurie turi pokyčių jame.

Ilgai vyravo įsitikimas, jog onkologinis susirgimas yra paveldima liga. Tačiau pastaruoju metu vis labiau aiškėja pasirinkto gyvenimo būdo ir sunkių ligų ryšys. Šiandien gydytojai įsitikinę, jog nutukimas bei sveikos gyvensenos reikalavimų nepaisymas ne tik lemia širdies ar kitų organų problemas, bet ir gali tapti vėžio priežastimi. O tai itin svarbu išgirsti lietuviams, sunkiomis ligomis sergantiems bene daugiausiai Europoje.

Radviliškio ligoninėje metus, o Kuršėnų ligoninėje – pusę metų vietoj stacionarinių paslaugų vaikams teikiamos dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugos. Prireikus rimtesnio gydymo mažieji pacientai iš Radviliškio ir Šiaulių rajonų gydyti vežami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Pasiteiravome, ką apie šiuos pasikeitimus mano mažųjų pacientų mamytės.

Minėdamas Pasaulinę sveikatos dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad Lietuvoje privalomai registruojamos 82 užkrečiamosios ligos. Jos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Vaikai ir darbingo amžiaus žmonės serga dažniausiai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika Regiono plėtros tarybos posėdyje pateikė palyginamąją ap­skri­ties ra­jo­nų li­go­ni­nių veiklos ata­skai­tą ragindamas savivaldybes racionaliau valdyti ligonines.

2964 – šitiek Vakarų Lietuvos (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių) gyventojų (1930 moterų ir 1034 vyrai) yra pareiškę pritarimą organų donorystei ir pasirašę sutikimą donoro kortelei gauti.

Moterų -- daugiau

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2017 metų balandžio 3 dienos duomenimis, Klaipėdos apskrityje pritarimą donorystei yra pareiškę 1927 gyventojai (1260 moterų ir 667 vyrai), Tauragės apskrityje – 413 gyventojų (266 moterys ir 147 vyrai), Telšių apskrityje – 624 gyventojai (404 moterys ir 220 vyrų).

Visuomenės sveikatos specialistai nuolat įspėja apie neigiamą šiukšlių įtaką mus supančiai aplinkai. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai – jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijimų priežasčių. Tinkamai nesutvarkant gyventojams nereikalingų vaistų, o tiesiog išmetant juos į šiukšlių dėžes, ne tik teršiama aplinka, bet ir rizikuojama žmonių sveikata ir gyvybe. Todėl, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

„Pasirūpinkite savo sveikata. Pasitikrinkite pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Paraginkite pasitikrinti ir artimuosius. Daugiau www.vlk.lt/prevencija, tel. 8 700 88888“ – tokio turinio SMS žinutę artimiausiu metu gaus Lietuvos gyventojai, kurie yra „Bitė Lietuva“, „Telia“ ir „Tele2“ abonentai bei išankstinio mokėjimo telefono kortelių turėtojai. Taip tęsiamas šių metų vasarį pradėtas vykdyti didelės apimties socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu“.

Higienos instituto specialistai parengė Streso darbe valdymo standartus, kurie įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali padėti pagerinti darbo sąlygas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento specialistai, dalyvaudami profesinių ligų priežasčių tyrime, neretai sulaukia klausimų apie Telšių apskrities dirbančiųjų sergamumą profesinėmis ligomis bei pagrindines jų priežastis.

Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.

Išgyvendami stresą, neretai mėginame jį „suvalgyti“. Tačiau dideli kiekiai, galbūt, gardaus, tačiau nesveiko maisto mums nepadeda. Maistas neturėtų būti pagalbininkas kovoje su liūdesiu ar kitomis emocijomis. Tačiau, jeigu to išvengti nepavyksta, specialistai siūlo rinktis bent jau sveikus ir malonumo hormonų gamybą skatinančius produktus.

Onkologinės ligos diagnozė – psichologinis iššūkis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, todėl 30–40 metų amžiaus ligoniai paprastai nuo artimųjų slepia savo diagnozę ir ligos gydymą. Pasak gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino, pacientai tokį savo elgesį paaiškina tuo, kad nori gydytis savarankiškai, nesukeldami jaudulio artimiesiems. Vyresni elgiasi atvirkščiai – ne tik neslepia, bet ir prašo šeimos narių pagalbos tiek gydymosi procese, tiek jam pasibaigus. Tačiau svarbiausia tai, kad kreipiasi nemažai tokių pacientų, kurie apskritai nežino tikslios savo ligos diagnozės ir jos prognozių, tad iki tol jau būna „prisieksperimentavę“ su įvairiais preparatais ir papildomai pakenkę savo sveikatai.

 20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausiai nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas produktas, gali baigtis net mirtimi.

Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, - jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) informuoja, kad šiais metais Panevėžio regione užregistruotas pirmas leptospirozės atvejis. Šia reta infekcine liga susirgo 52 m. Panevėžio miesto gyventojas. Užsikrėtimo kelio išsiaiškinti nepavyko. Ligonis buvo supažindintas su infekcinių susirgimų profilaktikos taisyklėmis.

 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, jog pradėti žiedadulkių sklaidos stebėjimai, kuriuos vykdo Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkų ir tyrėjų grupė. Ore jau fiksuojamos alksnio ir lazdyno žiedadulkės.

 Atlikta VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Pontem“ apklausa tėvelių, kurių vaikai valgo mokyklose, o šios įstaigos organizuoja maitinimą tose ugdymo įstaigose. Apie vaikų maitinimą mokyklose apklausus daugiau nei 400 tėvelių rezultatai nustebino.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kovo 27-ąją sukanka treji metai, kai Lietuvoje sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti ir internetu. Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotojos Audronės Būziuvienės, per šį laiką tokia galimybe jau pasinaudojo 4675 gyventojai. Iš viso pritarimą po savo mirties paaukoti organus donorystei  raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę  24 130 Lietuvos gyventojų.

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Vis dėlto pacientai pabrėžia, kad labiausiai slegia ne priepuoliai, o mitais apipintas visuomenės požiūris – sunku susirasti darbą, užmegzti artimus ryšius, o dėl prieš 15 metų paplitusios klaidingos „šaukšto burnon“ taisyklės, daugybė žmonių netgi turi sulaužytus žandikaulius ar yra netekę dantų. Minint Pasaulinę epilepsijos dieną (kovo 26 d.), didinti visuomenės supratimą apie ligą siekiama iniciatyva „Tai tik epilepsija“.

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipėsi pacientė, kuriai teko susimokėti už gydytojo specialisto konsultaciją, nors ji ir turėjo šeimos gydytojo siuntimą. Pacientė pas gydytoją specialistą lankėsi dėl kitos priežasties, nei buvo nurodyta siuntime, todėl už konsultaciją turėjo sumokėti savo lėšomis. Šiaulių TLK įspėja: tik reikalavimus atitinkantis ir pagal paskirtį panaudotas šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimas apdraustajam garantuoja nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Dažnai tėveliai į šeimos gydytoją kreipiasi tik vaikučiui susirgus. Ligonių kasos primena, kad į šį mediką svarbu kreiptis ne tik mažajam susirgus, bet ir dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų bei skiepų.

Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriama ne tik diagnozuoti ir gydyti vaikų ligas, bet ir daugelis kitų paslaugų, teikiamų mažiesiems. Vienos svarbiausių – vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

Higienos instituto specialistai, apibendrinę kitose šalyse atliktus tyrimus ir įvertinę Lietuvos ekspertų nuomonę, įvardijo priemones, kurios galėtų užtikrinti teisingą antibiotikų vartojimą ligoninėse ir padėtų suvaldyti didėjantį antibakterinį atsparumą, kuris kelia grėsmę žmonių sveikatai.

 Kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena, kuria siekiama visuomenei priminti apie vandens svarbą žmogaus organizmui. Šią dieną sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė atsako į tėveliams rūpimus klausimus, susijusius su vaikų gėrimais. Viešojoje erdvėje vis dar gajūs mitai: vanduo, kai duodame vaikams, turi būti virintas, o sultys (ypač jei dar šviežiai spaustos) – geriau nei vanduo. Ar tikrai?

Pasibaigus europiniam „CanCon“ projektui parengtas ir išleistas naujas visaapimančios vėžio kontrolės kokybės gerinimo Europoje vadovas, kurio tikslas padėti optimizuoti vėžio kontrolę ES šalyse. Šio projekto partneris Nacionalinio vėžio institutas dalyvavo vienoje iš devynių – patikros programų organizavimo – darbo grupėje.  

Kasmet kovo 24-ąją visoje planetoje minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad Lietuva pagal sergamumo tuberkulioze lygį patenka į rizikingiausių Europos valstybių sąrašą.

Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Stebint naujai išaiškintų atvira tuberkulioze (toliau TB) sergančių asmenų skaičių per pastaruosius 8 metus Telšių apskrityje jis buvo panašiame lygyje: registruojama kas metai virš 60 naujų atvejų. Daugiau naujų TB atvejų buvo registruota 2013 m. - 85 atvejai, o 2016 m. naujų atviros TB atvejų užregistruoti 51 atvejas. Iš jų 49 atvejai atviros plaučių tuberkuliozės ir 2 ekstrapulmoninės TB atvejai.