Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento specialistai, dalyvaudami profesinių ligų priežasčių tyrime, neretai sulaukia klausimų apie Telšių apskrities dirbančiųjų sergamumą profesinėmis ligomis bei pagrindines jų priežastis.
Kas yra profesinė liga?
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas profesinę ligą apibrėžia kaip ūmų ar lėtinį darbuotojo sveikatos sutrikimą, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintą profesine liga.
Kiek profesinių ligų atvejų nustatyta Telšių apskrityje pasibaigus 2016 metams?
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis 2016 metais Telšių apskrityje buvo nustatyti 142 profesinių ligų atvejai. Tik 2009 m. Telšių apskrityje buvo nustatyta daugiau profesinių ligų atvejų – 186 profesinės ligos. Telšių apskritis yra pirmaujanti Lietuvoje pagal profesinių ligų atvejus jau nuo 2009 m.: 2015 m. – 93 profesinių ligų atvejai, 2014 m. – 81, 2013 m. – 55, 2012 m. – 82, 2011 m. – 62 ir 2010 m. – 108.
Iš Telšių apskrities savivaldybių, daugiausiai profesinių ligų atvejų nustatoma Mažeikių r. sav. 2016 m. nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius – 111, iš jų vyrams – 62, moterims – 49 atvejai. Telšių r. sav. nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius – 25, iš jų vyrams – 19, moterims 6 atvejai, Plungės r. sav. 5 atvejai, iš kurių vyrams – 4, moterims – 1 atvejis, Rietavo sav. vienas atvejis, kuris nustatytas vyrui.
2015 m. Telšių r. sav. nustatyti 43 profesinių ligų atvejai, iš kurių vyrams – 24, moterims – 19, Mažeikių r. sav. – taip pat 43 atvejai, iš jų vyrams – 40, moterims tik 3 atvejai, Plungės r. sav. – 7 atvejai, iš kurių vyrams – 5 atvejai, moterims – 2 atvejai.
Dažnai kelios profesinės ligos yra nustatomos tam pačiam asmeniui, pvz., 2016 m. 142 profesinės ligos buvo nustatytos 46 asmenims.
Kokios tai ligos?
Tai įvairios radikulopatijos, polineuropatijos, klausos neuropatijos, bronchinės astmos. Bet vyraujančios yra jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos.
Kokios šių ligų priežastys?
Daugiausiai nustatomų profesinių ligų sukelia fizikiniai veiksniai – vibracija ir triukšmas. Antroje vietoje – ergonominiai veiksniai (krovinių kėlimas rankomis, pasikartojantys stereotipiniai judesiai, priverstinė darbo poza). Taip pat yra nustatyta profesinė liga veikiant cheminiams veiksniams, kancerogenams, mutagenams.
Kokiose veiklose daugiausia fiksuojama profesinių ligų?
Dažniausiai profesinėmis ligomis serga statybininkai, vairuotojai, mechanizatoriai, moterų tarpe – socialinės darbuotojos, valytojos.
Kaip reikėtų dirbti, kad būtų išvengta šių ligų?
Kadangi profesinių ligų priežastys yra netinkamos darbo sąlygos, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių pašalinimui iš darbo vietos bei jų poveikio išvengimui. Tai būtų ir profesinės rizikos vertinimas, kolektyvinių ir individualių asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, periodiniai sveikatos tikrinimai, darbuotojų mokymas saugos ir sveikatos klausimais, darbuotojų informavimas ir kt.
Taip pat reikėtų siekti, kad profesinės ligos būtų nustatomos jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonėms, kai liga yra ankstyvoje stadijoje. Todėl mažėtų profesinių ligų su pastoviu darbingumo netekimu, kada žmonės tampa iš dalies ar visiškai nedarbingi. 2016 metais vyraujantis asmenų, kuriems nustatytos profesinės ligos, amžius 55–60 m. bei dar vyresni. Šiomis ligomis paprastai suserga žmonės, kurių darbo stažas siekia 31–40 metų.
Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad prarastos sveikatos jam niekas nesugrąžins, kad visada ir visur ja turi rūpintis, o gydytojas yra geriausias jo patarėjas. Siekiant išvengti profesinių ligų, atsakingai šią problemą turi vertinti tiek darbdavys, tiek darbuotojas, tiek gydytojas.
Giedrė Ligeikienė
