Šį rudenį dar aštuonios šalies gydymo įstaigos buvo pripažintos palankiomis naujagimiams ir šiuo metu tokių gydymo įstaigų jau šešiolika, dar dvi įstaigos laukia vertinimo arba yra įsipareigojusios artimiausiu metu pagerinti sąlygas kūdikiams.

Paskutinius kelis mėnesius viešoje erdvėje nesiliauja diskusijos dėl to, ar pigesni generiniai  vaistai veikia taip pat efektyviai kaip ir brangesni originalūs. Nors 60 procentų gydytojų įsitikinę, kad generiniai vaistai skiriasi nuo originalių ir mažiau negu 20 procentų gydytojų pacientams siūlytų generinį vaistą, visgi realybė rodo ką kitą – generinių vaistų per praėjusius metus buvo suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią.

40-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 59,2 atv./10 tūkst.  gyventojų. Nors praėjusią savaitę palyginti su 39-ąja metų savaite sergamumas  ŪVKTI ir gripu buvo mažesnis, užregistruota daugiau gripo atvejų.

Neretai gyventojai teiraujasi, kodėl naktį kreipiantis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių jiems skubiai nebuvo suteiktos gydymo paslaugos ir kodėl už suteiktą pagalbą jiems buvo pasiūlyta susimokėti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena kelias taisykles, kurias būtina žinoti kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas gydymo paslaugų prireikus naktį ar poilsio dienomis.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas. Taigi Lietuva jau yra tinkamai pasirengusi atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją.

Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami 4 šios ligos tipai: plaučių (1.5 tūkst.), krūties (1.5 tūkst.), prostatos (2.5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai. Nors onkologinės ligos visuomenėje vis dar minimos su baime, gydytojai ramina, kad šiandien tai jau nebėra ta liga, nuo kurios būtinai mirštama, o kai kurie ligos tipai yra visiškai išgydomi.

Dažnas mūsų skaičiuoja ne tik kalorijas, kurias suvartojame per dieną, bet ir tas, kurias išeikvojame. Dirbantiems sėdimą darbą – tai rimtas iššūkis. Visa diena, praleista biure, tikrai neprideda aktyvumo mums. Bet yra mažų kasdienių triukų, kurie tas kalorijas padeda deginti. Šį kartą dėmesys krypsta į vaikščiojimą – tai, ką darome kasdien, bet tikrai galėtumėme daryti aktyviau. Kiek kalorijų sudegina, regis, kasdienė mūsų veikla?

Nors už vaikų dantų taisymą mokėti nereikia, vilnietė Aušra po skaudžios patirties nusprendė tokio valstybės siūlomo gydymo atsisakyti.  

„Kai vyresniajai penkerių dukrai po nemokamo dantų taisymo ištino visas žandikaulis, teko skubiai per pažįstamus ieškoti vaikų gydytojos odontologės, kad sutvarkytų dantį profesionaliai. Ne paslaptis, jog dažnoje valstybinėje poliklinikoje odontologais dirba arba jauni ką tik baigę specialistai arba pensijinio amžiaus odontologai. Po šio įvykio dukros į valdiškas poliklinikas nemokamoms paslaugoms nebevedu“, – pasakoja Aušra.

Po pusantrų metų pertraukos antradienį nuo Seimo rūmų Vilniuje savo kelionę po Lietuvą pradėjo mobili laboratorija, ji vyks į Lietuvos regionus ir ragins vyrus nemokamai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) bei kitus kraujo tyrimus.

Mobilioje laboratorijoje bus paimamas kraujo mėginys, vėliau jis bus ištirtas ir žmogus gaus atsakymą apie savo būklę.

VUL Santaros klinikos pirmosios Lietuvoje pradėjo naudoti modernų aparatą donoro inkstams laikyti ir pervežti, kuris suteikia galimybę panaudoti organus iš vyresnių nei 70 metų donorų.

„Santaros klinikose transplantacijos – viena svarbiausių prioritetinių sričių. Galime didžiuotis, jog Lietuvoje jų atliekame daugiausiai (apie 75 proc. visų transplantacijų Lietuvoje). Šiuo metu daug dėmesio skiriame naujų gydymo metodų diegimui, pacientų priežiūros gerinimui. Džiaugiuosi, jog mūsų ligoninė pirmoji Lietuvoje savo lėšomis įsigijo perfuzijos apartą, kurį panaudojome atsiradus vyresniems nei 70 metų inkstų donorams“, – geromis naujienomis dalijasi Urologijos centro vadovas prof. Arūnas Želvys.

Sekmadienį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, kuris leis sutaupyti beveik 2 mln. eurų valstybės lėšų, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sako, kad šiomis lėšomis bus kompensuojami nauji, iki šiol į kainyną neįtraukti vaistai, skirti kraujagyslių ir širdies ligų profilaktikai.

Šių metų pradžioje priimtos Farmacijos įstatymo pataisos numato, kad kompensuojamųjų vaistų kainos perskaičiuojamos 4 kartus per metus ir įsigalioja kiekvieno ketvirčio pirmą dieną. Nuo spalio 1-osios galiojančiame kainyne įrašyta apie 2000 vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji.

Nuo spalio įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame – dar daugiau vaistų su mažesnėmis priemokomis pacientams, daugiau naujų vaistų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo.

Be to, kaip ir iki šiol, visos veikliosios medžiagos lieka ir pacientai toliau galės jas rinktis, tik priemokos už jas bus mažesnės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientai, pajutę šalutinį vaistų poveikį, turėtų nedelsiant pranešti Valstybinei vaitų kontrolės tarnybai (VVKT). Tokia galimybė yra jau daugelį metų, tačiau Lietuvoje vis dar fiksuojama gerokai mažiau pranešimų nei kitose Europos šalyse. Pranešti apie šalutinį vaistų poveikį gali tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek gamintojai, tik šia galimybe labai retai naudojasi.

Pasak Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, vaistų gamintojai, gavę informaciją apie vaistų pašalinį poveikį, nedelsiant turėtų imtis spręsti problemą. Tačiau daugeliu atvejų jie to padaryti negali, nes žmonės tiesiog nėra linkę pranešti.

Per pastaruosius metus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe ženkliai išaugo gastroezofaginio refliukso ligos atvejų. Pasak vaikų gydytojo gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, Lietuvoje šios ligos padaugėjo net 50 kartų. Specialistai svarsto, kas pasikeitė per pastaruosius metus, jei rodikliai taip išaugo. Maistas pasikeitė tikrai.

Liga „jaunėja“

Gastroezofaginio refliukso liga pasireiškia skausmais, kurie atsiranda skrandžio rūgštims pakilus į stemplę. Ji sukelia ir užsitęsusį kosulį, rėmenį. Pasak specialistų, ši liga pastebimai jaunėja, nes vis daugiau susirgimų pasitaiko ir tarp vaikų.

Lietuvoje mažėja susirgimų kokliušu – šiemet iki rugsėjo užregistruota 17 kokliušo atvejų, 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 63 proc. mažiau nei užpernai.

Pernai per tą patį laikotarpį buvo registruoti 25 kokliušo atvejai, o 2015 metais – 46 kokliušo atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Daugiausiai kokliušu sirgo vaikai iki ketverių metų (29 proc. visų atvejų šiemet), vyresnio amžiaus grupėse užfiksuota po kelis ligos atvejus.

Seime penktadienį nuskambėjo siūlymas pradėti diskusiją dėl medicininių kanapių įteisinimo gydant onkologinius ligonius.

„Visas įmanomas geriausias gydymas turi būti prieinamas ir siūlome pradėti diskusiją dėl medicininių kanapių naudojimo gydymo tikslams ypač sunkiai sergantiems ligoniams“, – per spaudos konferenciją sakė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas.

Asociacijos „Demetra“ ką tik atliktas ŽIV/AIDS priežiūros ir gydymo kaskados tyrimas parodė, kaip Lietuva įgyvendina Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) tikslą 90-90-90, kuris siekia, kad iki 2020 metų 90 proc. ŽIV užsikrėtusiųjų žinotų savo diagnozę, 90 proc. diagnozuotų asmenų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais ir 90 proc. gydomų asmenų kraujyje viruso krūvis būtų neaptinkamas.

Asociacijos „Demetra“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje iki 2016 m. pabaigos ŽIV statusą žinojo vidutiniškai 66 proc. asmenų, antiretrovirusiniais vaistais gydėsi 32 proc. ŽIV užsikrėtusiųjų, iš jų 82 proc. viruso krūvis buvo neaptinkamas, kitaip tariant, gydymas buvo efektyvus. Tai rodo, kad arčiausiai UNAIDS tikslo 90-90-90 yra ŽIV užsikrėtusiųjų gydymo kokybė, o kiti du rodikliai – ŽIV ištyrimas ir galimybė gydytis diagnozavus ligą, atsilieka nuo siekiamų tikslų.

Daugiau nei pusė (54,4 proc.) Lietuvos gyventojų pripažįsta neužsiimantys jokia sportine veikla, o tie, kurie savarankiškai sportuoja, dažniausiai renkasi dviratį (23,1 proc.), vaikšto į treniruoklių salę (10,4 proc.) arba plaukioja (7,4 proc.).

Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūčio mėnesį RAIT atliktas tyrimas.

BTA Žalų reguliavimo departamento gydytojos-ekspertės Ramintos Gaidelytės teigimu, pasirenkamos fizinio aktyvumo formos glaudžiai susijusios ne tik su  madomis, bet ir gyvenamąja vieta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (Panevėžio departamentas) specialistai kasmet registruoja mažesnį besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, skaičių (2016 m. – 486 atv.; 2015 m. – 492 atv., 2014 m. – 521 atv.).

Panevėžiuo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 208 Panevėžio regiono gyventojai, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – 19 asmenų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (227 atv.).

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepritaria Seime po kelerių metų pertraukos sugrįžusiai idėjai įteisinti abortų draudimą – pasak jo, būtina ieškoti kitų priemonių padėti krizėje atsidūrusioms moterims.

„Ministerija negali uždrausti parlamento nariams registruoti siūlymus ir juos svarstyti - tai yra jų teisė, jie gali tą daryti. Parlamentas apsispręs. Ministerija, jei jos bus klausiama, vėlgi gali savo nuomonę formuluoti, įvardinti grėsmes vieno ar kito sprendimo (...). Aš asmeniškai (draudimui - BNS) nepritarčiau, bet ministerija viena nesprendžia, sprendžia Vyriausybė. Tad negaliu atsakyti už visą Vyriausybę“, - penktadienį žurnalistams sakė A.Veryga.

Gyventojų senėjimas – vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypatingai aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Lietuvoje sparčiai augant šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičiui, daugėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų, didėja slaugos bei paliatyviosios slaugos, kitų įvairių gydymo paslaugų poreikis, todėl šioms reikmėms artimiausiu metu kasmet prireiks vis daugiau lėšų.

Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, 2025 m. Europoje vaikų ir senjorų dalys gyventojų struktūroje susilygins. Prognozuojama, kad pasaulyje šis lūžis įvyks 2070 m., o Lietuvoje tai jau  įvyko 2006-aisiais. Nuo tada vaikų dalis kito nedaug, o senjorų skaičius nuolat auga.

Plaukus išsaugantis įrenginys „Paxman orbis“ jau veikia Nacionaliniame vėžio institute (NVI) Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriuje. Galvos odos šaldymo sistema – tai Instituto partnerių dovana ir ja naudotis gali visi Nacionalinio vėžio instituto pacientai.

Sukūrus naują galvos odos šaldymo sistemą, atsirado galimybė onkologiniams pacientams išsaugoti plaukus. Toks plaukų išsaugojimo būdas taikomas visose pažangiose pasaulio vėžio klinikose jau bene keletą dešimtmečių.

Moterys, kurioms taikoma chemoterapija, puikiai žino, kad plaukų netekimas yra nors ir laikinas nepatogumas, tačiau jis didina psichologinę įtampą, suteikia daug kasdienių nepatogumų. Moterys vienbalsiai teigia, jog tai vienas iš nemaloniausių šalutinių chemoterapijos reiškinių. Pasak dr. B. Brasiūnienės, kartais tai yra priežastis, dėl kurios pacientės net atsisako chemoterapijos.

Nuolatinis valstybės deklaravimas, kad gydymas nemokamas, medikų bendruomenę spaudžia į kampą ir verčia išsakyti savo nuomonę.

Gydymo įstaigai – grašiai

Kai ligonių kasos skelbia: „Gydymas jums priklauso, nemokėkite papildomai, nes už tai jau sumokėjote“, taip ir norisi paprašyti: parodykite, kiek ir kam sumokėjote. Nežinia, kodėl žmonės klaidinami ir verčiami tikėti, kad sumokėti mokesčiai (GPM, sveikatos draudimo ir „Sodros“ mokesčiai) ir jų dydis nors kaip nors atsispindi pirminėje sveikatos priežiūroje šeimos gydytojo institucijai ar odontologinei priežiūrai. Mokesčių mokėtojų sumokami mokesčiai yra beveik antra tiek, kiek žmogus gauna į rankas, o už pirminę sveikatos priežiūrą valstybė perveda gydymo įstaigai apytiksliai vos 2 Eur per mėnesį už asmenį šeimos gydytojo grandžiai ir apie 1 Eur už odontologinę priežiūrą... Ar žinome, kur paskirstomi toliau likusieji mūsų mokesčių mokėtojų pinigai?

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują Kompensuojamųjų vaistų kainyną, kuris įsigalios nuo spalio 1 d. Jame – dar daugiau vaistų su mažesnėmis priemokomis pacientams, daugiau naujų vaistų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo.

Be to, kaip ir iki šiol, visos veikliosios medžiagos lieka ir pacientai toliau galės jas rinktis, tik priemokos už jas bus mažesnės.

Ministro A. Verygos teigimu, šis naujasis Kainynas yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje gonorėja susirgo 194 asmenys, dauguma – miestų gyventojai, vyrai, kas antras susirgęs – 20-29 metų amžiaus. Sergamumo gonorėja rodiklis 2016 m. palyginti su 2015 m., sumažėjo nuo 6,7 iki 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausias sergamumas užregistruotas Vilniaus (0,60 atv./100 tūkst. gyv.), Marijampolės (0,54 atv./100 tūkst. gyv.) ir Tauragės (0,50 atv./100 tūkst. gyv.) apskrityse. Gonorėja dažniausiai sirgo Akmenės, Trakų, Raseinių rajonų, Marijampolės ir Vilniaus miesto gyventojai.

Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmadienį pristatomos naujos priemonės vaistų kainoms mažinti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai patvirtino vaistų politikos gaires. Pagal jas planuojamus darbus pristatydama viceministrė Kristina Garuolienė tada sakė, kad svarbu toliau tobulinti vaistų patekimą į kompensuojamųjų vaistų kainyną, gerinti vaistų prieinamumą mažas pajamas gaunantiems žmonėms, mažinti pridėtinės vertės mokestį nekompensuojamiesiems vaistams, plėsti vaistų prekybą ne vaistinėse.

Beveik ketvirtadaliui Lietuvos dirbančiųjų darbo vietoje prireikė pirmosios pagalbos. Tačiau tik nedaugelyje įmonių vyksta pirmosios pagalbos mokymai, galintys padėti aplenkti nelaimę. Lietuvos Raudonasis Kryžius rugsėjį skelbia pirmosios pagalbos mėnesiu ir kviečia mokytis gyvybę išsaugoti galinčiųįgūdžių.

Siekiant palaikyti aukštas difterijos kolektyvinio imuniteto apimtis ir išvengti stabligės susirgimų, skiepijimai difterijos ir stabligės komponentus turinčia vakcina valstybės biudžeto lėšomis garantuojami visiems suaugusiesiems, vyresniems nei 26 m. amžiaus, juos skiepijant palaikomąja ir imunitetą sustiprinančia difterijos, stabligės vakcina kas 10 m.

Dėka visuotinės vakcinacijos stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia tik pavieniais ligos atvejais. Kasmet registruojami 2-3 stabligės atvejai, tačiau iš jų 1-2 baigiasi mirtimi. Šiais metais Lietuvoje iki rugsėjo mėn. jau registruoti 3 stabligės atvejai (vienas Kauno apskrityje), iš jų vienas mirties. Didžiąja dalį susirgusiųjų sudarė 60 m. ir vyresni asmenys, kurie nebuvo skiepyti vakcina su stabligės komponentu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 15 d. pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės rudeninis etapas. Šiame etape vakcinacija bus tęsiama pasienio teritorijose, besiribojančiose su Rusijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Rudeninė vakcinacija jau pradėta Latvijoje ir Lenkijoje.

Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio, pirmieji lėktuvai kils iš Klaipėdos oro uosto. Priklausomai nuo oro sąlygų, šį etapą planuojama baigti iki šių metų gruodžio mėnesio.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė ir teikia Seimui svarstyti pataisas, kurios atvertų galimybę pacientams gauti kompensacijas įrangos nuomai gydymuisi namuose.

Kaip pavyzdį Sveikatos apsaugos ministerija pateikia dirbtinės plaučių ventiliacijos paslaugas. Jei būtų pritarta siūlomoms pataisoms, namuose galėtų būti slaugoma apie 200 pacientų, kuriems pagal šiuo metu galiojančią tvarką nėra galimybės kompensuoti dirbtinio plaučių ventiliavimo namuose.