Gyventojų senėjimas – vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypatingai aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Lietuvoje sparčiai augant šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičiui, daugėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų, didėja slaugos bei paliatyviosios slaugos, kitų įvairių gydymo paslaugų poreikis, todėl šioms reikmėms artimiausiu metu kasmet prireiks vis daugiau lėšų.
Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, 2025 m. Europoje vaikų ir senjorų dalys gyventojų struktūroje susilygins. Prognozuojama, kad pasaulyje šis lūžis įvyks 2070 m., o Lietuvoje tai jau įvyko 2006-aisiais. Nuo tada vaikų dalis kito nedaug, o senjorų skaičius nuolat auga.
„Mūsų šalis turi būti pasirengusi įveikti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir užtikrinti jai tinkamą sveikatos apsaugą. Ir toliau prioritetą skirsime pirminei asmens sveikatos priežiūrai, dienos stacionaro paslaugoms, ambulatorinių paslaugų plėtrai. Tad šiandien švęsdami PSDF dvidešimtmetį, turime ieškoti galimybių ne tik kaip efektyviau naudoti turimas lėšas, bet ir kaip į PSDF biudžetą jų daugiau surinkti“ – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.
Pasak A. Baliukevičiaus, pavyzdžiui, slaugos lovų skaičius yra ribotas, o tokių poreikis dabartinėje visuomenėje yra didelis ir nuolat auga. Vien pernai slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo skirta beveik 10 proc. daugiau nei 2015 m. (2015 m. – 40,1 mln. Eur, 2016 m. – 44,5 mln. Eur). Šiemet skirta 51,8 mln. eurų, t. y. 13,9 proc. daugiau nei pernai. Taip pat didėjo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms kompensuoti skiriamos lėšos – šiemet tam skirta 5,2 mln. eurų daugiau nei pernai.
Užsienio organizacijų ekspertai sako, kad Lietuva pasižymi sąlyginai kukliomis išlaidomis sveikatos priežiūrai, tačiau kartu – racionaliu jų valdymu. „PSD yra apdrausti beveik visi gyventojai, šalyje užtikrinamas geras sveikatos priežiūros prieinamumas: pagal ambulatorinių paslaugų vartojimą Lietuva viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį 25 proc., o pagal stacionarinių paslaugų vartojimą – visais 50 proc. Pagal nepatenkintų sveikatos poreikių rodiklį Lietuva atrodo geriau nei kaimyninės šalys“, – teigė EBPO atstovė Agnes Couffinhal.
Teigiamu įvykdytų reformų pavyzdžiu, pasak EBPO atstovės, Lietuvoje galėtų būti laikomi pokyčiai šeimos medicinos srityje dėl jų pragmatiškumo ir duomenų apie rezultatus viešumo. Tiesa, A. Couffinhal akcentuoja, kad Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai atsilieka nuo kitų EBPO šalių, skiriančių sveikatos priežiūrai panašias lėšas, ir nurodė pagrindines efektyvumo didinimo kryptis: ligoninių lovų pertekliaus mažinimą, lovų užimtumo didinimą (85 proc. Lietuvos ligoninių šis rodiklis nesiekia EBPO vidurkio), ligoninių tinklo konsolidavimą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo gerinimą.
„Lietuva turi naudos iš savo brandžios ir subalansuotos privalomojo sveikatos draudimo sistemos: tai, kad visos lėšos patenka į vieną PSDF biudžetą, leidžia išvengti fragmentiškumo, o anticiklinis PSDF biudžeto pajamų surinkimo mechanizmas užtikrina jo tvarumą krizės sąlygomis“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovė Sarah Thomson.
Pasak jos, Lietuvos PSD sistema užtikrina gerą sveikatos priežiūrą, nors lietuviams vis dar tenka prisimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir savo lėšomis. „PSO yra atlikusi 19 Europos Sąjungos šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę. Duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas. Pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Pavyzdžiui, iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc. patiria katastrofines išlaidas. Kaip ES šaliai, šis rodiklis Lietuvai yra pernelyg aukštas“, – sakė S. Thomson.
Per dvidešimt metų Lietuvos PSDF biudžetas išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.), iki 1,6 mlrd. eurų (2017 m.).
