Lietuvoje mažėja susirgimų kokliušu – šiemet iki rugsėjo užregistruota 17 kokliušo atvejų, 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 63 proc. mažiau nei užpernai.
Pernai per tą patį laikotarpį buvo registruoti 25 kokliušo atvejai, o 2015 metais – 46 kokliušo atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Daugiausiai kokliušu sirgo vaikai iki ketverių metų (29 proc. visų atvejų šiemet), vyresnio amžiaus grupėse užfiksuota po kelis ligos atvejus.
Vilniaus apskrityje registruoti septyni kokliušo ligos atvejai, Kauno – keturi, Marijampolės ir Telšių – po du atvejus, Panevėžio ir Tauragės – po vieną ligos atvejį.
Dėl šio infekcinio susirgimo penki asmenys buvo paguldyti į ligoninę, keturi iš jų – kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus.
Iš visų hospitalizuotųjų trys buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos, vieno susirgusiojo skiepijimo būklė buvo nežinoma, o dar vienas buvo nepilnai skiepytas, t.y. gavęs tik vieną vakcinos dozę.
Lietuvoje 2012 ir 2015 metais buvo registruota po vieną mirties atvejį, kai mirė neskiepyti kūdikiai.
Kokliušas – ūminė bakterinė liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis, kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnių ir sunkesnių komplikacijų. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams kosulio priepuoliai gali būti itin pavojingi, kadangi gali sukelti vėmimą, stiprius kūno traukulius, kvėpavimo sustojimą. Kūdikiams dažniau pasitaiko ir kokliušo komplikacijų – tai išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.
Vilnius, rugsėjo 29 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
