Konkurencijos taryba Susisiekimo ministerijai skyrė 40,53 tūkst. eurų baudą dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos, pranešė taryba. Pasak jos, tokai tvarka privilegijuoja valstybės kontroliuojamą bendrovę „LTG Cargo“ ir diskriminuoja kitas tokias pat paslaugas galinčias teikti įmones.
Bauda skirta už tai, kad 2020 metais tuometinis ministras Jaroslavas Narkevičius patvirtino šios infrastruktūros naudojimo prioriteto taisykles, be kita ko, užkirtusias kelią Igorio Udovickio netiesiogiai valdomai bendrovei „Gargždų geležinkelis“ vežti krovinius per Lietuvą, ketvirtadienį pranešė ministerija.
Taryba tyrimą pradėjo 2021 metų lapkritį įtarus, kad pajėgumų skyrimo taisyklės gali prieštarauti Konkurencijos įstatymui. Taisyklės taikomos, kai kelios įmonės pageidauja vežti krovinius geležinkeliu ir tam tikroje atkarpoje pritrūksta laisvų pajėgumų.
Pagal jas įmonė, pageidaujanti vežti krovinius perpildytame ruože, privalo iš anksto pateikti dokumentus ir pagrįsti, kad turi pakankamai riedmenų, darbuotojų bei krovinių.
Konkurencijos tarybos vertinimu, tokia tvarka privilegijuoja „LTG Cargo“, nes ji gali pagrįsti, jog yra pasirengusi panaudoti prašomus pajėgumus. Tuo metu naujas vežėjas turi pateikti sutartis dėl krovinio vežimo, įsigyti riedmenis bei įdarbinti darbuotojus ir prisiimti finansinę riziką net nežinodamas, ar gaus prašomų pajėgumų.
Anot tarybos, skirtingos konkurencijos sąlygos gali atsirasti ir dėl taisyklės pajėgumus skirti tai įmonei, kuri sumokėtų didesnį užmokestį už minimalų paketą. Pagal taisyklę užmokestis skaičiuojamas ne tik tame maršrute, dėl kurio krovinių vežėjai varžosi, bet ir kituose maršrutuose.
„Jau veikianti įmonė yra pajėgi užsakyti daugiau maršrutų kroviniams vežti ir atitinkamai visuomet sumokės didesnį užmokestį nei dar tik bandantis į rinką įeiti naujokas“, – skelbia taryba.
Ji tyrimą pradėjo pagal bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą. Tyrimas patvirtino, kad į rinką ketinantys įeiti žaidėjai gali būti diskriminuojami ir tuomet, kai šiems nustatomi vienodi reikalavimai, kaip ir senbuviui, kuris juos gali įvykdyti daug lengviau.
Susisiekimo ministerija įpareigota per tris mėnesius pakeisti taisykles, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymui, ir sumokėti baudą.
Konkurencijos taryba, be to, nutraukė procedūrą dėl kitų reguliavimo nuostatų, susijusių su darbuotojų mokymais, nes ministerija jau tyrimo metu pakeitė anksčiau vežėjams taikytus reikalavimus.
Anot tarybos, Europos Komisijos stebėsena patvirtina, kad naujiems žaidėjams itin sudėtinga patekti į Lietuvos rinką, kur faktiškai veikia vienintelis vežėjas „LTG Cargo“.
Taryba skelbia, kad ES krovinių vežimo geležinkeliais sektorius 2007 metais buvo atvertas konkurencijai – 2016 metais visose ES šalyse, išskyrus Graikiją, Airiją, Lietuvą ir Liuksemburgą, veikė nauji operatoriai, konkuruojantys su jau įsitvirtinusiomis įmonėmis.
Susisiekimo ministerija teigia su tokiu sprendimu nesutinkanti ir skųsianti jį teismui
„Ministerija ketina Vilniaus apygardos administraciniam teismui skųsti šį tarybos sprendimą“, – teigė ministerija.
Pasak ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos, J. Narkevičiaus sprendimu nebuvo siekiama riboti jokių konkrečių vežėjų, įskaitant „Gargždų geležinkelį“, prieigos prie infrastruktūros.
„Buvo siekiama užtikrinti efektyvų perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą ir nebuvo siekiama riboti jokių konkrečių asmenų, įskaitant „Gargždų geležinkelį“, prieigos prie infrastruktūros. Ministerija niekada neturėjo ir neturi tokio tikslo, todėl nesutinkame su Konkurencijos tarybos išvada ir sprendimą skųsime teismui“, – pranešime teigė R. Dilba.
Ministerija nurodo, kad pagal Europos Sąjungos teisę pati valstybė sprendžia, kokioms geležinkelių paslaugoms turi būti teikiama pirmenybė, pavyzdžiui, skatinant elektrinių traukinių naudojimą prioritetas gali būti teikiamas būtent tokiam vežėjui, skatinant kombinuotus vežimus – vežėjui, kuris krovinius veža puspriekabėmis.
„Tokie ir panašūs reikalavimai yra valstybės apsisprendimas ir neturėtų būti laikomi konkurencijos ribojimu“, – teigia ministerija.
Ji pažymi, kad 2020 metų balandį patvirtintos prioriteto taisyklės yra viešosios geležinkelių infrastruktūros efektyvaus panaudojimo garantija. Jos taikomos tik išimtiniu atveju – esant perpildytai infrastruktūrai, siekiant ribotus valstybės išteklius išnaudoti kuo efektyviau.
Anot ministerijos, tvirtinant 2022-2023 metų ir 2023–2024 metų traukinių tvarkaraščius jokie ruožai nebuvo paskelbti perpildytais, todėl visoms įmonėms buvo skirti jų prašyti pajėgumai.
Ministerijos nuomone, konkurencijos ribojimu neturėtų būti laikoma ir pareiga vežėjui įrodyti, kad jis atitinka įstatymus, turi riedmenų, traukinio mašinistų ir yra sudaręs sutartis dėl keleivių ar krovinių vežimo, jei pajėgumai tam tikrame ruože yra perpildyti.
„Priešingu atveju tikėtina susidurti su situacija, kad labiausiai naudojamos geležinkelių linijos bus suteiktos tiems vežėjams, kurie net nėra pasirengę naudotis suteikta infrastruktūra“, – teigia ministerija.
„Gargždų geležinkelis“ iki šiol bylinėjasi teismuose dėl negautų pervežimų pajėgumų 2019–2020 metais.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), rugsėjį išaiškinęs geležinkelių infrastruktūros naudojimo Bendrijoje principus numatančią direktyvą, nurodė, kad vertinant paraiškas galima taikyti pirmumo kriterijų, tačiau juo naudojantis pajėgumai turėtų būti paskirstyti nediskriminuojant dalyvių bei laikantis Bendrijos teisės.
Anot ESTT išaiškinimo, direktyva taip pat draudžia perpildytų geležinkelių skirstymą remiantis pirmumo kriterijais be garantijų, kad šie kriterijai netrukdys naujiems dalyviams.
Ginčą toliau nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
85 proc. „Gargždų geležinkelio“ akcijų turi Šveicarijos bendrovė „Hasenberg“, kuri priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“. I. Udovickis tiesiogiai valdo 6 proc. „Gargždų geležinkelio“ akcijų, dar 9 proc. – dar penki fiziniai asmenys.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
