Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste krauta 24,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 11 proc. mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį, kai krova siekė 27,1 mln. tonų. Didžiausią poveikį šiam rezultatui turėjo metų pradžioje dėl sankcijų žymiai kritusi trąšų krova. Augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.
„Klaipėdos uosto krovos rezultatai išlieka stipriausi tarp artimųjų konkurentų, viena iš priežasčių – itin diversifikuota mūsų uosto krova. Mažėjant vienų krovinių, juos bendroje statistikoje atsveria kitų augimas. Metams artėjant prie pabaigos, fiksuojame, kad į teigiamą pusę rezultatą koreguoja grūdų krova, kuri šiais metais žymiai didesnė dėl ilgiau užsitęsusio praėjusių metų derliaus išgabenimo ir jau prasidėjus šiųmetinio grūdų derliaus eksportui, vis dar išlieka auganti suskystintų gamtinių dujų krova, krovinių konteineriuose srauto stabilumas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Sumažėjusią krovą, palyginus ją su praėjusių metų trimis ketvirčiais, iš esmės lemia dėl sankcijų 2022 m. vasarį sustabdyta baltarusiškų trąšų krova. Atmetus 1,9 mln. tonų šiemet mažiau krautų trąšų kiekio, Klaipėdos uosto 2023 m. trijų ketvirčių krovos praradimai siektų 4 proc. arba 1,1 mln. tonų krovinių. Dėl žymaus eksportui skirto trąšų krovinio praradimo, importo ir eksporto krovinių srautas uoste susilygino ir sudaro po 50 proc.
2023 m. sausį–rugsėjį konteinerių (TEU – standartinių 20 pėdų konteinerių vienetų) krauta 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau laivais gabenamų tuščių konteinerių skaičius išlieka gan didelis. Skaičiuojant krovinius konteineriuose tonomis, fiksuojamas 11 proc. arba 0,9 mln. tonų mažėjimas. Geopolitinė situacija, sankcijos, mažėjantys vietos verslininkų eksportavimo mastai, taip pat pamažu besitraukiantis vartojimas – visa tai atsispindi konteinerių segmento krovos apimtyje.
Vis dėlto, palyginus krovinių konteineriuose krovą su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, Klaipėdoje jų prieaugis, skaičiuojant TEU, per tris šių metų ketvirčius buvo didžiausias – 33,3 tūkst. TEU arba 4 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Krovinių konteineriuose krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose. 2023 m. III ketvirčiai (sausis–rugsėjis), TEU
Keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) mažėjo 0,4 mln. tonų (9 proc.), naftos produktų 0,2 mln. tonų (6 proc.), metalo laužo 0,2 mln. tonų (17 proc.), geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų krova 0,1 mln. tonų (28 proc.).
Daugiausiai šių metų sausį–rugsėjį augo grūdų krova. Jų krauta 0,8 mln. tonų arba 37 proc. daugiau nei 2022 metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Suskystintųjų gamtinių dujų krova buvo didesnė 0,3 mln. tonų (17 proc.). Taip pat daugiau krauta ir statybinių medžiagų, medienos, šaldytos produkcijos.
10 proc. augo keleivių skaičius keltuose ir kruiziniuose laivuose – jų per šių metų tris ketvirčius plaukė 304 tūkstančiai.
Bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krova per tris šių metų ketvirčius sumažėjo 1 proc. arba 3,3 mln. tonų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.
Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose. 2023 III ketvirčiai (sausis–rugsėjis), tūkst. tonų
Talino uosto krova per 9 šių metų mėnesius sumažėjo 4,3 mln. tonų arba 31 proc., daugiausiai tam įtakos turėjo skystų krovinių praradimai (70 proc. arba 3 mln. tonų mažiau). Konteinerių krova mažėjo 15 proc. (45 tūkst. TEU mažiau).
Rygos uoste, kurio bendrą krovos rezultatą 2022 m. gelbėjo auganti anglies krova, šiemet krovos rezultatai persivertė į priešingą pusę. Šiame Latvijos uoste fiksuotas 3,2 mln. tonų arba 19 proc. krovos sumažėjimas, kurį lėmė 2 mln. tonų arba 61 proc. anglies krovinio praradimas. Konteinerių krova buvo 6 proc. mažesnė (21 tūkst. TEU mažiau).
Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) uostuose krova per tris šių metų ketvirčius sumažėjo13 mln. tonų. Nepaisant sankcijų, bendra Rusijos uostų Baltijos jūroje krova per 9 šių metų mėnesius paaugo 8,8 mln. tonų. Didžiausias Rusijos uostas Ust Luga išlaiko tokį patį krovos rezultatą, tačiau krovinių struktūra pakito. Didėjo anglių (8,3 mln. tonų daugiau) ir trąšų krova (1,6 mln. tonų daugiau), tačiau žymiai krito krovinių konteineriuose krova (13,5 tūkst. TEU arba 98 proc. mačiau).
Sankt Peterburgo uosto, kuris praėjusiais metais nukentėjo dėl perpus kritusios konteinerių krovos, rezultatai šiemet gerėja (21 proc. arba 6 mln. tonų daugiau) dėl žymiai išaugusios trąšų krovos. Jų krauta net 211 proc. arba 7,2 mln. tonų daugiau.
Vienintelis Rusijos uostas, kurio rezultatai prastesni, – Vysockas, kur dėl sumažėjusios žalios naftos ir anglies krovos rezultatas 1,9 mln. tonų arba 16 proc. mažesnis.
Didžiausiame Europos Roterdamo uoste krovos rezultatai atspindi sankcijų foną ir ekonomikos sveikatą. Per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius Roterdamo uosto apyvarta buvo 6 proc. mažesnė – 329,9 mln. tonų, palyginti su 351,0 mln. tonų 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Krovos apimties sumažėjimas yra riboto pasaulio ekonomikos augimo ir geopolitinės įtampos, dėl kurios mažėja pasaulio prekybos apimtys ir pramonės gamyba, pasekmė. Svarbiausio krovinių segmento – konteinerių – krova (TEU) mažėjo 7 proc.
Panašūs rezultatai dėl tų pačių priežasčių fiksuojami ir antrame didžiausiame Europos Anverpeno–Briugės uoste. Šiame Belgijos uoste bendras krovos rezultatas per pirmuosius tris šių metų ketvirčius mažėjo 6 proc. iki 204,4 mln. tonų. Konteinerių segmento krova (TEU) traukėsi 6,8 proc.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka
