Kai organizmas kovoja su infekcija, pakyla kūno temperatūra. Norėdami greičiau pasveikti, daugelis griebiasi liaudiškų metodų ir „laiko patikrintų priemonių“, pamiršdami, kad kovoti reikia ne su simptomais, o su jų priežastimi. Štai kodėl patarimai įsisupti į antklodę ir gerai išprakaituoti arba gerti daug karštos arbatos gali pabloginti situaciją. Tad kokios klaidos karščiuojant dažniausios?

Jei dažnai skauda galvą, neskubėkite griebtis tablečių nuo skausmo ir numoti ranka į problemą, guosdami save, kad „galvas juk skauda visiems!“ Gal ir taip, tačiau galvos skausmo priežastys būna įvairios. Pasitaiko rimtų ligų, kurias sunku išgydyti, bet dažniausiai galvos skausmo priežastį nustatyti nebūna sunku. Pastaruosius variantus ir panagrinėkime.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo visoje šalyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 29 – lapkričio 4 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 49,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Cheminis elementas selenas ir toliau stebina mokslininkus. Prieš daugiau nei 30 metų buvo įrodyta, kad šis mikroelementas veikia kaip stiprus antioksidantas ir stiprina imuninę sistemą, o dabar mokslininkai iš viso pasaulio atranda vis daugiau naudingųjų šios medžiagos savybių. Ne taip seniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, kad selenas gali padėti įveikti diabetą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į viešoje erdvėje išreikštus nuogąstavimus dėl pacientų perregistravimo pas kitus šeimos gydytojus be jų sutikimo, informuoja, kad nėra jokių naujovių ar pakeitimų, susijusių su pacientų registracija pas šeimos gydytojus. Tad kaip ir iki šiol pacientai gali laisva valia rinktis pas kokį šeimos gydytoją nori gydytis, o poliklinika juos perregistruoti pas kitus specialistus gali tik jiems sutinkant ir pateikus tokį prašymą.

Mūsų dienomis labiausiai paplitusi šlapimo sistemos infekcinė liga – šlapimo pūslės uždegimas, arba cistitas. Išskiriama lėtinė arba ūminė šios ligos forma. Lėtinės atveju liga vystosi praktiškai be jokių matomų simptomų, kai kuriais atvejais galimi periodiški trumpalaikiai paūmėjimai. Ūmiam uždegimui išsivystyti pakanka ir 1–2 dienų.

Medetkos – augalai, itin dažnai naudojami liaudies medicinoje. Jos pasižymi stipriu baktericidiniu poveikiu, jų antpilu gydomos kepenys ir tulžies pūslė, skydliaukė, gastritas, šlapimo pūslės akmenligė, hipertonija, rachitas, negyjančios žaizdos ir daugelis kitų ligų bei negalavimų.

Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir pro pirštus nežiūrėti netgi į pirmuosius simptomus.

Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Edita Jakubauskienė sako, kad ligos pagrindinės priežastys slypi visai kitur – ją sukelia Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU - ibuprofeno, diklofenako ir kt.) vartojimas. Lietuvoje skrandžio bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 proc. gyventojų, o ją turint tikimybė susirgti opalige išauga iki 15- 20 procentų.

Citrina – naudingas ir daugelio iš mūsų mėgstamas vaisius. Ar žinote, kokiomis savybėmis jis pasižymi?

Angina. Skauda gerklę? Suvalgykite pusę citrinos su žievele. Taip, tai rūgštu, tačiau itin naudinga. Atskiestomis citrinos sultimis taip pat galima paskalauti gerklę (maišykite santykiu 1:3). Skalaukite maždaug kas valandą visą dieną. Taip pat sultis galima patepti gerklę tose vietose, kur susikaupė baltų apnašų.

Judith Campisi, viena iš žymiausių pasaulio biologių, pranešė apie pirmuosius jos sukurto senolitinio preparato – vadinamųjų tablečių nuo senėjimo – bandymų rezultatus. Ir sužlugdė Silicio slėnio verslininkų amžino gyvenimo planus.

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.

Pokyčius organizme sukelia net ir mintys, todėl diagnozuodami gydytojai turi žinoti ne tik simptomus, bet ir kaip pacientai gyvena ar kokių patirčių yra turėję vaikystėje, portalui LRT.lt sako Amerikos Endobiogeninės medicinos ir integralios fiziologijos draugijos prezidentas, gydytojas Kamyar Hedayat. Jo teigimu, nosies ar blakstienų ilgis, akių spalva ir netgi balsas bei žodžių pasirinkimas apibūdinant sveikatos būklę – svarbi informacija.

Mokslininkų teigimu, siekiant išvengti rizikos motinoms ir kūdikiams, pertrauka tarp gimdymo ir kito pastojimo turėtų būti ne mažesnė negu 12 mėnesių. Tai yra 6 mėnesiais trumpiau negu siūlo Pasaulio sveikatos organizacija – anot jų, ši pertrauka turėtų būti bent 18 mėnesių trukmės.

Sveika mityba, sportas, tinkamas miego režimas – pasak specialistų, dar ne viskas, norint apsisaugoti nuo ligų ateinančio gripo sezono metu. Specialistai LRT.lt atsiųstame pranešime žiniasklaidai perspėja, kad mirtinos gripo komplikacijos galimos net ir sveikiems, nesergantiems lėtinėmis ligomis vaikams ar suaugusiems.

Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daugelį kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius bei kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti.

Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų, teigiama LRT.lt atsiųstame pranešime žiniasklaidai.

Valstybei pradėjus kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, per pusantrų metų šalyje gimė 237 naujagimiai, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad pastarąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 65,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Vilniuje gyvenanti Virginija pasakoja, kad maždaug mėnesį jautė nuovargį, sunkumą. Ilgainiui kamuoti pradėjo kosulys bei dusulys. Pablogėjus, paaiškėjo, kad moteris serga sunkia liga, kuri pakeičia gyvenimus. Virginija ir jos gydytoja, VUL Santaros klinikų kardiologė prof. Irena Čelutkienė papasakojo, kokia liga yra širdies nepakankamumas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gydomus ligoninėse, neskubėti savo lėšomis įsigyti vaistų, medicinos pagalbos priemonių (MPP). Paciento gydymui būtinus vaistus, MPP turi pirkti pačios įstaigos ir panaudoti juos gydymo metu.

Apsinuodijimas maistu sukelia labai daug problemų. Kad išvengtumėte nemalonių pojūčių ir greičiau atgautumėte jėgas, turėtumėte pakoreguoti savo mitybą ir laikytis kelių taisyklių.

Visų pirma patartina išbraukti iš savo valgiaraščio tuos produktus, kurie dirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę. Bent kuriam laikui atsisakykite sūraus maisto, prieskonių, kepinių, šokolado, šviežios duonos, dešros, makaronų, riebios žuvies, rūgščių vaisių (pavyzdžiui, papajų ir ananasų). Pradėkite su viduriavimu kovoti kaip galima greičiau, antraip prarasite labai daug skysčių.

Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.

Maistas ne visada būna mūsų sąjungininkas. Vieni pakyla nuo stalo jausdami malonumą, o kiti – sunkumą ir papildomus kilogramus. Daug metų pacientus konsultuojanti gastroenterologė, dietologė doc. Aida Žvirblienė davė keletą svarbių patarimų norintiems sulieknėti. Pasak jos, vien keisti mitybos įpročius – nepakanka.

Pasiryžus keisti išvaizdą ir gyvenimo būdą būtina daug ko išmokti, bet pirmiausia svarbu išsiaiškinti motyvus, ko iš tikrųjų siekiama ir kodėl norima sulieknėti. „Jei žmogus tikina, kad jam žūtbūt svarbu numesti 5–6 kilogramus, man būna kur kas svarbiau išsiaiškinti ne tai, kiek kilogramų jis nori prarasti, o kas, kokia psichologinė priežastis po tais kilogramais slepiasi“, – sako gydytoja A. Žvirblienė.

Vieną rytą nubudote, pažiūrėjote į veidrodį ir pamatėte, kad jūsų oda jau ne tokia, kaip jaunystėje, kad trisdešimt treji metai neprabėgo be pėdsakų. Nejaugi atėjo metas naudoti kremą nuo raukšlių ir kovoti su jų atsiradimu? Nejaugi laikas bėga taip greitai?

Žmonių, gyvenančių Europoje, Rusijoje ir Japonijoje, išmatose rasta mažyčių plastiko dalelių, sakoma studijoje, pirmąkart parodžiusioje, kad šios sintetinės sunkiai yrančios medžiagos tapo plačiai paplitusia žmonių mitybos grandinės dalimi.

Statistika skelbia, kad net apie 80 procentų pasaulio žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria nugaros skausmą, kuris metų laikotarpiu vėl pasikartoja. Apatinės nugaros dalies skausmas vargina 35–55 metų žmones, nugaros skausmas yra ir pagrindinė neįgalumo priežastis jaunesnių nei 45 metų asmenų grupėje. Nugaros skausmą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tačiau dažniausiai tai darbingo amžiaus žmonių – tiek vyrų, tiek moterų – problema, vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių.

Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, jau daugiau nei 20 metų ieškantys būdų efektyviai įvesti vaistus į vėžinį audinį: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu, rašoma LRT.lt atsiųstame pranešime.

Blogai supakuotas morfinas šią vasarą Lietuvos vaistinėse atsidūrė dėl klaidos spaustuvėje, kai čia supainiotos preparatų dėžutės, antradienį pranešė patikrinimą atlikusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Anot jos, tai paaiškėjo po vaistus gaminusios įmonės „Santonika“ vidinio tyrimo.