Kai organizmas kovoja su infekcija, pakyla kūno temperatūra. Norėdami greičiau pasveikti, daugelis griebiasi liaudiškų metodų ir „laiko patikrintų priemonių“, pamiršdami, kad kovoti reikia ne su simptomais, o su jų priežastimi. Štai kodėl patarimai įsisupti į antklodę ir gerai išprakaituoti arba gerti daug karštos arbatos gali pabloginti situaciją. Tad kokios klaidos karščiuojant dažniausios?
Valgote aštrų ir/arba riebų maistą
Kai temperatūra pakyla 1 laipsniu, organizme medžiagų apykaita suintensyvėja, todėl valgyti vis dėlto reikėtų. Tačiau tinka ne bet koks maistas – „sunkaus“ (t.y. kepto, aštraus) reikia atsisakyti, nes jis papildomai apkraus virškinimo sistemą ir kliudys organizmui kovoti su infekcija.
Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis.
Įtraukite į racioną lengvai virškinamus produktus, kuriuose būtų daugiau baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų (vaisius, uogas, virtas daržoves ir baltyminius produktus).
Geriausia, kad maistas būtų kambario temperatūros (šildyti nepageidautina).
Valgote cukraus turinčius produktus
Mokslininkų teigimu, pakilęs gliukozės lygis kraujyje mažina leukocitų, kovojančių su infekcija, kiekį. Kitaip tariant, temperatūra nekrinta ilgiau.
Jeigu labai norisi kažko saldaus, geriau pirmenybę teikite vaisiams.
Geriate karštą arbatą ir kavą
Dėl aukštos temperatūros organizmas netenka skysčių, todėl gerti reikia, tačiau tinka ne visi gėrimai. Karšta arbata ir pienas tik dar labiau pakels ir taip aukštą kūno temperatūrą, o štai kava dar ir pasižymi stipriu diuretiniu poveikiu – jos karščiuojant geriau atisakyti visiškai.
Gerkite šiltas arbatas, vandenį ir sultis.
Jei temperatūra neviršija 38 laipsnių, galima pasilepinti ir karšta arbata, tačiau piktnaudžiauti ja nepatartina.
Geriate pieną
Pieno produktuose esantis baltymas kazeinas aukštoje temperatūroje tvirtėja – skrandyje susidaro kažkas panašaus į guminę košę, kurią labai sunku virškinti.
Troškulį karščiuojant geriau malšinti arbata, sultimis ir paprastu vandeniu.
Pieną gerkite tik tada, kai nukris temperatūra.
Maitinate krūtimi
Esant 38 laipsnių temperatūrai krūtimi maitinančios mamos pienas pakinta – keičiasi skonis, savybės, todėl vaikas gali tokio pieno atsisakyti visiškai (o ir virškinti tokį pieną sunkiau).
Prie maitinimo krūtimi geriau grįžti tik po to, kai saugiomis priemonėmis numušite temperatūrą. Jeigu ji laikosi ilgai, išsigelbėjimu taps mišinukai.
Geriate daug aspirino
Aspirinas mažina temperatūrą, tačiau didelėmis dozėmis kategoriškai draudžiamas hipertonikams ir žmonėms, turintiems širdies problemų. Asmenims iki 16 metų aspirinas nerekomenduotinas iš viso.
Paracetamolis – saugesnė ir ne tokia agresyvi skrandžiui ir žarnynui alternatyva.
Užsigeriate paracetamolį alkoholiu
Paracetamolis palyginti saugus ir efektyvus, tačiau gali neigiamai veikti kepenis. Nuo poros tablečių nieko nenutiks, tačiau jeigu kartu vartosite ir alkoholį, kepenims suduosite dvigubą smūgį.
Gydymo metu geriau atsisakyti alkoholinių gėrimų ir net saldainių su alkoholiu (po paracetamolio vartojimo turėtų praeiti bent 4-6 valandos).
Kaitinate kojas, darote inhaliacijas
Karštas vanduo pakelia ir taip aukštą temperatūrą, o inhaliacijos sloguojant ir perštint gerklei taip pat nepadės sumažinti karščiavimo.
Atminkite: kojas galima kaitinti, jei temperatūra nesiekia 37,5 laipsnių.
Inhaliacijas pasilikite virusinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui, kai nėra aukštos temperatūros.
Nevėdinate patalpų
Sausas ir užsistovėjęs oras – palanki terpė virusams ir bakterijoms. Jis gali provokuoti kosulį ir bloginti savijautą, todėl kambarį, kuriame guli ligonis, reikia reguliariai vėdinti – tai ne tik palengvins ligonio būklę, bet ir padės apsisaugoti nuo ligos likusiems šeimos nariams.
Vasarą langai ir orlaidės gali būti atidaryti visą laiką, jeigu nėra skersvėjų.
Vėdinti reikėtų bent 2 kartus per dieną – prieš miegą ir iš karto po jo (ligonis tuo metu turėtų būti kitoje patalpoje).
Jeigu oras labai sausas, naudokite drėkintuvus, ar bent jau padžiaukite šlapią rankšluostį.
Darote šaltus kompresus ir maudotės po vėsiu dušu
Šalti kompresai ir vėsus dušas gali padėti numušti temperatūrą, tačiau neilgam, be to, pašalus silpnėja imunitetas, ir organizmui sunkiau kovoti su infekcija.
Praustis karščiuojant po vėsiu dušu nerekomenduotina – geriau po šiltu, arba tiesiog apsišluostyti šiltu drėgnu rankšluosčiu.
Įsisupate į antklodę ir labai šiltai prisirengiate, kad „išprakaituotumėte“
Šilta antklodė ir drabužiai taip pat pakelia kūno temperatūrą, dėl ko padidėja apkrova širdžiai ir kraujagyslėms. Per ilgai kaitinantis tokioje „pirtyje“, galimas dusulys ir šokinėjantis kraujospūdis.
Rūbai turėtų būti lengvi, laidūs orui, ir gerai sugeriantys prakaitą. Šilčiau apsiklostyti galima tada, kai nukrenta temperatūra.
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
