Šaltasis periodas ir kartu su juo įsibėgėjantis ligų sezonas dažnai išmuša tėvus iš pusiausvyros. Deja, iki šiol stebuklingas sveikatos eliksyras neišrastas, tad ką daryti, kad vaikai nesirgtų, o susirgę greičiau pasveiktų? Apie mažų vaikų imuniteto ypatumus pasakoja edukacinės platformosmazujuekspertumokykla.ltambasadorė, pediatrė doc. dr. Odeta Kinčinienė.
Gydytoja pastebi, kad dažniausiai aptariama imuniteto funkcija – atsparumas infekcinėms ligoms. Dažniausias tėvų troškimas – sustiprinti vaikų imunitetą, kad jie sirgtų mažiau.
„Imunitetas – labai sudėtinga sistema, ir, deja, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad jį galėtų sustiprinti vitaminas C, česnakas, imbieras, ežiuolė ar stebuklingi sirupai, – sako dr. O. Kinčinienė. – Kaip galime pagerinti vaiko organizmoatsparumą ligoms: grūdintis, valgyti įvairų subalansuotą maistą, daugiau būti gryname ore, laikytis amžiui tinkamo dienos režimo ir pan.“
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, normalu, jei mažas vaikasviršutinių kvėpavimo takų ligomis serga net iki dešimties kartų per metus. Jei serga dažniau – jau vertėtų vaiką patikrinti dėl įgimtų ar įgytų imuninės sistemos ar kitų sistemų lėtinių ligų.
Dr. O. Kinčinienė dalijasi mokslo pagrįstais būdais palaikyti vaikų sveikatą:
- Vartoti vitamino D. Įrodyta, kad vitamino D trūkumas susijęs su imuniteto susilpnėjimu ir atsparumo ligoms sumažėjimu. Ypač šio vitamino trūksta žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai saulės spindulių gauname per mažai. „Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalinga profilaktinė vitamino D paros dozė yra 600-800 TV (suaugusiesiems –1000 TV). Tai yra moksliškai pagrįstos rekomendacijos Šiaurės ir Centrinės Europos šalims. Ši rekomenduojama dozė reiškia, kad tėvelių pareiga žiemos laikotarpiu yra savo vaikų vitamino D poreikiu pasirūpinti kasdien. Na, o vasarą, jei tris kartus per savaitę valgytume žuvies ar jūros produktų, kasdien po 2–4 šviesaus paros meto valandas praleistume lauke, mūsų visų organizmas turėtų šio vitamino pasigaminti pats“, – sako dr. O. Kinčinienė.
- Skiepytis. Rekomenduojama skiepytis planinėmis vakcinomis, esančiomis vaikų skiepų kalendoriuje. Gydytojos nuomone, vaikus rekomenduojama paskiepyti nuo sezoninio gripo,o sergančius ypač dažnai, -ir nuo pneumokokinių infekcijų, jei tokių skiepų vaikas dar negavo pagal imunoprofilaktikos kalendorių. „Kai vaikas miršta nuo žaibinės meningokokinės infekcijos, mirga visa žiniasklaida. Tačiau statistiškai vien per XX amžių daug daugiau gyvybių nusinešė gripo komplikacijos“, - pastebi dr. O. Kinčinienė.
- Daugiau būti gryname ore. Žvelgiant į statistiką, per pastaruosius 10 metų pacientų skaičius gydymo įstaigose išaugo apie tris kartus. Gydytojai tai sieja su technologijų išplitimu, lauko žaidimų populiarumo sumažėjimu. „Vis daugiau vaikų lauke praleidžia vos 10-15 minučių per dieną – tiek, kiek trunka nueiti iki automobilio. Visas kitas gyvenimas vyksta uždarose patalpose: namuose, darželyje, įvairiuose būreliuose ir mokyklėlėse. Organizmas netenka galimybės grūdintis, judėti. Manau, tai žymiai prisideda prie vaikų organizmo atsparumo mažėjimo“, -įsitikinusi gydytoja.
- Rūpintis higiena. Nuo mažų dienų mokykite vaiką higienos įgūdžių: kruopščiai plauti rankutes, kosėjant ar čiaudint užsidengti burnytę ir pan. Epidemijų metu venkite masinių susibūrimo vietų: prekybos centrų, teatrų, kino salių ir kt. Netgi prieš eidami į svečius darsyk pasitikslinkite, ar šeimoje nėra sergančių asmenų.
- Jei vaikas susirgo, padėkite jam pasveikti, pasistenkite suteikti maksimalų fizinį ir psichoemocinį komfortą. „Dažnai vaikai įsiserga todėl, kad dar nepasveikę vėl išeina į kolektyvą. Tad, kad ir kaip sunku atitrūkti nuo darbų, idealiu atveju sergantį vaiką turėtų slaugyti jam artimiausias žmogus iki tol, kol praeina ūmūs ligos simptomai: karščiavimas, ūmi sloga, kosulys, galvos skausmas ar kitų sistemų veiklos sutrikimo požymiai. Neskubėkite mažinti sergančio vaiko kūno temperatūros, girdyti vaistų, jei vaikas jaučiasi gerai. Svarbu duoti gerti daug šiltų skysčių, vaiko neperkaitinti. Su ūmiai sergančiu vaiku šaltuoju metų laiku į lauką eiti nerekomenduojama, bet būtina dažnai vėdinti ir valyti kambarius“, - sako gydytoja.
Eva Saikovska-Rumšas išmoko pasikliauti intuicija
Edukacinės platformos mazujuekspertumokykla.ltambasadorė Eva Saikovska-Rumšas, auginanti ketverių metukų dukrą Adelę, sako, kad dukrytei augant ji vis labiau pasitiki savo intuicija.
„Kai gimsta pirmasis vaikas, aplink daug nežinomybės, daug nuomonių, o savos patirties nėra, todėl nežinia, kuo galima tikėti ir pasitikėti. Pamenu, kai trejų metukų išėjusi į darželį Adelė pradėjo dažnai sirgti ir man, kaip ir kiekvienai mamai, kilo klausimas, ar viską darau gerai. Vis dėlto kuo toliau, tuo labiau esu linkusi pasitikėti motiniška intuicija. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad nors dažnai sakoma, kad sloga – ne liga, Adelės atveju yra priešingai. Jeigu su vos prasidėjusia slogele ji išeina į darželį, suserga ilgam. O jeigu pastebėjusi pirmuosius ženklus kelias dienas pasilieku su ja namuose, liga neužkimba“, - pasakoja E. Saikovska-Rumšas.
Moteris pripažįsta, kad vos gimusios dukrytės neskubėjo skiepyti, tačiau laikui bėgant nuomonė keitėsi – šiuo metu Adelė yra paskiepyta visais planiniais skiepais ir keliais papildomais. „Stengiamės gydytis natūraliais būdais, pasitelkiame aromaterapiją, tačiau kai tikrai reikia – duodame dukrai ir antibiotikų. Labai svarbu ir tai, kad visiškai pasitikime savo šeimos gydytoja“, - pasakoja E. Saikovska-Rumšas.
Jurgita Stadalienė
Kūrybinių projektų vadovė
