Aigustė Tavoraitė
„Šiuolaikinės moterys išties tapo sąmoningesnės – supranta, kad jų sveikata yra ne tik medikų reikalas, ateina apsiskaičiusios ir pasiruošusios. Vis dėlto nemažai nėščiųjų, ypač iš kaimo vietovių, atvyksta stipriai neprižiūrėtos, sergančios užleistomis ligomis. Todėl profilaktinei moterų patikrai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turėtų būti skiriama žymiai daugiau dėmesio“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko ir vaiko klinikos direktorius prof. dr. Linas Rovas (54 m.).
- Ką tik tapote Klaipėdos universiteto profesoriumi. Pajutote naujų „antpečių“ svorį?
- Pokyčius priimu labai natūraliai. Daugiau atsakomybės neužgriuvo – ji turi lydėti visada, nepriklausomai nuo laipsnių. Į tokius dalykus daugiau reaguoja aplinkiniai. Taigi tam tikri „antpečiai“ padeda lengviau tiek pristatyti save, tiek nešti žinią apie Lietuvos specialistus tarptautiniu lygmeniu. Tave tiesiog kitaip priima.
Kitu atveju daug ilgiau tenka įrodinėti, ką tu gali tiek kalbant apie dalyvavimą konferencijose, tiek straipsnių rašymą. Turime puikius gydytojus akušerius-ginekologus, tačiau nemokame to parodyti. Daugiau tarpusavyje pasikalbame, pasirodome vienas kitam. Labai noriu, kad mūsų šalies specialistai būtų žinomi pasaulyje.
- Kas šiandien labiausiai trukdo siekti tokių aukštumų?
- Lietuvos akušerinė-ginekologinė tarnyba yra puikiai sustyguota ir aprūpinta. Prie to stipriai prisidėjo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas, skirtas gerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas. Tad galima teigti, kad šioje srityje bent jau dabar plyšiai yra užkaišioti.
Vis dėlto Lietuvoje norėtųsi atviresnės bendruomenės. Ypač tai pajutau, kai grįžau į ją apsigynęs daktaro disertaciją Švedijoje. Ten daugelio dalykų supratimas yra visai kitoks. Po truputį ir mes einame to link, tačiau labai lėtai. Mums dar trūksta suvokimo, koks turėtų būti gydytojo gyvenimas tarptautinėje erdvėje. Esame labai užsidarę ir daugiau viską darome savo kieme. Mūsų kaimynai latviai, estai šioje srityje juda daug sparčiau.
Beje, mūsų šalyje dar vyrauja toks akušerių-ginekologų bendruomenės požiūris, jog daug svarbiau yra ne tai, ką darai, bet kur dirbi. Bet gydytojo profesionalumą įrodo jo darbai, o ne darbo vieta.
- Tačiau realybė tokia, kad šiandien gydytojas - vos ne kaip amatininkas - pirmiausia stengiasi užsidirbti pragyvenimui...
- Gali daug sugebėti, tačiau parduoti save mūsų šalyje išties labai sudėtinga. O tą vienaip ar kitaip daro kiekvienas gydytojas. Daug mūsų medikų galėtų pasiekti daug daugiau, jei nereikėtų didžiosios laiko dalies skirti tiesiog elementariai užsidirbti pinigų pragyvenimui, dirbti keliose įstaigose.
Kitą kartą tai gal net užgožia perspektyvas tapti labai geru mokslininku. O šiandien bene labiausiai reikia to, kad kuo daugiau jaunų žmonių įsijungtų į akademinį tiriamąjį darbą. Jų protas turėtų būti „pajungtas“ ne tik kaip užsidirbti pragyvenimui, bet kad kaip ir kitur pasaulyje 30–40 procentų darbinės veiklos jie galėtų skirti moksliniams straipsniams rašyti, išėjimui į tarptautinę viešąją erdvę.
- Jau šeštus metus vadovaujate Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai. Koks šiuolaikinių moterų pasirengimas nėštumui?
- Moterys išties tapo sąmoningesnės – supranta, kad jų sveikata yra ne tik medikų reikalas. Pacientės ateina apsiskaičiusios, tačiau neretai tam, kad galėtų „priremti“ gydytoją prie sienos. Kartais prisiskaito ir klaidinančios informacijos, tad gydytojui prireikia laiko paaiškinti ir įtikinti, jog yra kitaip.
Dabartinis gimdyvių amžiaus vidurkis – apie trisdešimt metų. Seniai žinoma, kad reprodukcija su amžiumi mažėja. Tad kuo moteris vyresnė, tuo daugiau problemų iškyla, daugiau darbo tenka mums. Ypač stipriai neprižiūrėtos moterys atvažiuoja iš kaimo vietovių, dažniau – jau pakartotinai gimdančios. Kartais atvyksta ir sirgdamos labai užleistomis ligomis.
Dažniausios bėdos – antsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies patologijos. Tai didina komplikacijų riziką ne tik nėštumo, bet ir gimdymo metu ir po jo. Todėl geriau nėštumą planuoti iš anksto, nes moteriai jau esant nėščiai rimto gydymo imtis nebeišeina. Kartais pati moteris gali nesuprasti sveikatos profilaktikos svarbos, tad čia svarbus ir bendruomenės indėlis.
Tuo aktyviai užsiimti turėtų šeimos gydytojai – pirminei sveikatos priežiūros grandžiai skiriama tikrai nemažai pinigų, tad tam galima būtų skirti daugiau dėmesio.
- Šiandien vietoj natūralaus gimdymo tapo madinga rinktisCezario pjūvio operaciją. Kokių grėsmių įžvelgiate?
- Tokia tendencija vyrauja pasaulyje. Turkijoje atliekama iki 50 procentų tokių operacijų, Pietų Amerikoje – 40, Vokietijoje – 30, Lietuvoje – apie 24 procentus. Kai atvažiavau dirbti į Šiaulius, tokios operacijos sudarė net 28 procentus, dabar – 21–22. Ši operacija tapo palyginus lengva, nes ištobulėjo technika, tačiau ji kartu turi didžiulę riziką.
Cezario pjūvis – tai intervencija, galinti stipriai neigiamai atsiliepti moters sveikatai. Be to, yra nustatyta, kad tokiu būdu gimę vaikai blogiau formuojasi, dažniau kenčia nuo įvairių sutrikimų – alergijų, psichinių ligų ir kt.
Yra sukurtas visas biomechanizmas, kad vaikutis atėjimui į pasaulį pasiruoštų gamtos sukurtu taku, tuo metu kūdikio organizme vyksta daug pasikeitimų. Be abejo, viską reikia pasverti, įvertinti kitų galimų komplikacijų riziką. Tačiau bet kuriuo atveju Cezario pjūvis nėra alternatyva gimdymui natūraliais takais.
- Gimdyvės jaučiasi tvirčiau, kai šalia jų – vyras akušeris-ginekologas?
- Šios profesijos nereikėtų laikyti nei vyriška, nei moteriška. Man atrodo, kad moterys kaip tik yra laimingesnės, kai šalia jų gimdymo metu stovi akušeris-ginekologas. Vyrų atjauta moteriai šiuo atveju yra kaip tik didesnė. Mes nežinome, ką moterims reikia patirti, todėl į viską žiūrime labai atsargiai – lyg pro padidinamąjį stiklą. Jautriai reaguojame į kiekvieną moters pasakymą, skundą, norą.
Apskritai dabar toks laikas, kada svarbu ne tik suteikti labai gerą paslaugą, bet sukurti žmogui malonią aplinką. Išeidamos moterys iš ligoninės turėtų prisiminti šiltą bendravimą, o ne tai, kokias procedūras atlikome.
Dosjė
Medicinos mokslų daktaras, profesorius.
Baigė Kauno medicinos institutą, dirbo Mažeikiuose, Klaipėdoje, dabar – Šiauliuose. Mokslinį laipsnį apgynė Švedijoje (PhD laipsnis), akademinį profesoriaus laipsnį gavo Klaipėdos universitete.
Stažavosi Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, Rusijoje.
lsveikata.lt
