Ar žinote, kad pats populiariausias ir labiausiai pasaulyje paplitęs gėrimas – tai kava? Bet jis ir „paslaptingiausias“ sveikatos požiūriu, nes net gydytojai neturi vieningos nuomonės, ar sveika, ar kenksminga gerti kavą. Parašyta daugybė straipsnių apie kavos naudą organizmui, tačiau beveik tiek pat jų yra ir apie kavos žalą. Kuo tikėti? Greičiausiai sprendimą jums teks priimti patiems...
Pradėkime nuo naudingųjų kavos savybių, kurios, reikia pripažinti, skirtingose šalyse vertinamos kiek skirtingai. Orientuokimės į europiečių nuomonę. Bendriausias kavos pliusas, kad ji žmogų daro protingesnį. Vienas svarbiausių kavos komponentų kofeinas didina žmogaus budrumą – t.y. veikdamas smegenis. Pradedame aiškiau mąstyti ir priimti geriau išanalizuotus sprendimus. Kofeinas – protinės veiklos stimuliatorius, todėl taip plačiai paplitusi nuomonė, kad puodelis karštos kavos yra būtinas biure prieš sudėtingą ir įtemptą darbo dieną. Kofeinas stiprina smegenų veiklą, greitina reakciją.
Kitas teigiamo kavos poveikio momentas – padeda atkurti organizmo aktyvumą, dingsta nuovargio jausmas. Taip įvyksta todėl, kad paspartėja medžiagų apykaita. Nors nėra vieningų įrodymų, tačiau manoma, kad tuo pačiu metu organizmas sudegina ir papildomus riebalus, oksiduodamas vadinamąsias riebalų rūgštis.
Medicinoje netrūksta liudijimų, kad kava mažina antrojo tipo diabeto atsiradimo riziką. Taip pat Alzhaimerio ir Parkinsono ligų rizikas.
Kaip vienas svarbesnių kavos naudos atspirties taškų yra tas, kad kava labai svarbi kepenims. Daugybe tyrimų įrodyta, kad kava net 80 proc. sumažina kepenų cirozės išsivystymo tikimybę, o kepenų vėžio – net 40 proc. Be to, tyrimai nėra įrodę, kad kava nors kažkuo kenktų kepenims.
Kavoje yra didelis kiekis antioksidantų, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Ką gi, pats metas pakalbėti ir apie kenksmingas šio juodojo gėrimo savybes. Jų visuomenės informavimo priemonėse taip pat netrūksta.
Kofeinas priklauso medžiagoms, stimuliuojančioms nervų sistemą. Tyrimuose vienareikšmiškai teigiama, jog kava sukelia priklausomybę. Žmogus, dažnai geriantis kavą, tampa nuo jos priklausomas. Kad gautum reikalingą budrumo efektą, palaipsniui prireikia didinti kavos suvartojimo per parą kiekį. Tai bet kokiu atveju nėra normalu.
Perdozavus kavos, prasideda organizmo intoksikacija. Ji pasireiškia niekuo nepaaiškinamu nerimu, pereinančiu į nervingumą. Žmogus susierzina dėl menkiausių priežasčių. Kaip to pasekmė atsiranda chroniška nemiga ir širdies veiklos sutrikimai. Jeigu į tai nekreipsite dėmesio ir toliau gersite kavą, jums garantuojamas greitas vykimas į ligoninę.
Iš esmės kava formuoja įprotį dirginti organizmą, ant jo galimybių išlikti budriam ribos, ypač kai jaučiamas itin stiprus fizinis ar protinis nuovargis. Taip patiriama pernelyg didelė apkrova visiems organams. Jei toks „budrinimas“ vyksta dažnai, organizmas sparčiai silpnėja, ir tai gresia įvairiomis sveikatos problemomis.
Dar viena meškos paslauga, kurią gali padaryti net ir ne per dažnai geriama kava, tai kad šis gėrimas gali sukurti iliuziją, jog esame visiškai sveiki, t.y. savo stimuliuojamuoju poveikiu kava gali ilgam „užslėpti“ ligas jų pirminėje stadijoje. Kava tiesiog prislopina organizmo siunčiamus signalus apie ligos pradžią. Taip pat pastebėta, kad tik išgėrus kavos iškart ir gana žymiai pakyla kraujo spaudimas – tai gali būti pavojinga hipertonikams.
Beje, profesionalūs sportininkai prieš varžybas kavos negeria. Kodėl? Dopingo tyrimus išgertas kavos puodelis gali paveikti visiškai ne ta linkme.
Panašu, kad viskas nėra taip paprasta ir vienareikšmio atsakymo apie populiariausią pasaulio gėrimą neturime. Tiesa tokia, kad gerti kavą ar ne – spręsti jums patiems.
Pagal užsienio spaudą parengė JLK
