Kauno klinikoms pranešant apie grėsmingą situaciją dėl kraujo trūkumo, Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas teigia, jog šalies mastu pagrindo nerimauti nėra.
Jo teigimu, šiuo metu labiausiai trūksta pirmos neigiamos (0-) ir trečios neigiamos (B-) grupių kraujo.
„Visgi nėra pagrindo nerimauti, nes NKC visas gydymo įstaigas aprūpina reikiamų kraujo grupių komponentais“, – BNS atsiųstame komentare sakė įstaigos vadovas.
„Mūsų kolegos nuolat bendrauja su šalies gydymo įstaigų atstovais, atsakingais už kraujo atsargų koordinavimą, ir operatyviai reaguoja į išsakomus poreikius, organizuoja trūkstamų kraujo grupių pristatymą“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu kartais trūksta vienos grupės kraujo, o kitą dieną – kitos.
„Situacija yra kintanti, o ne stabili. Tai reiškia, kad nėra pagrindo nerimauti“, – tvirtino D. Gutauskas.
Tuo tarpu gydymo įstaigos pastebi, jog donorų gretas gerokai praretino pandemija ir ragina sveikus žmones atvykti duoti kraujo.
NKC duomenimis, kas mėnesį donorai Lietuvoje padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo.
Užpernai buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, kurių metu surinkta per 28 tūkst. litrų kraujo. Pernai – daugiau nei 64 tūkst. donacijų, per kurias surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.
Atšaukiamos registracijos duoti kraujo
Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS teigė, kad šiuo metu dėl išaugusio COVID-19 sergamumo padaugėjo registracijų duoti kraujo atšaukimų.
„Nenoriu apibendrinimų daryti, bet vis tiek yra žmonių, kurie serga lengvomis formomis, ypač paskiepytieji, arba neturi simptomų, bet jie turi izoliuotis, nes jie yra teigiami – jie negali išeiti iš namų“, – teigė medikė.
„Pavyzdžiui, užsiregistravo donacijai, o kitą dieną sužino, kad jis yra teigiamas arba turėjo didelį kontaktą su šeimos nariu ir jis turi saviizoliuotis (...) Tokių atšaukimų yra begalė“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, per dieną dėl to atšaukiama apie 20-30 registracijų duoti kraujo.
Pasak Santaros klinikų medikės, gruodį ir sausio pirmą savaitę kasdien būdavo apie 90-100 donacijų, o pastaruoju metu jų skaičius sumažėjęs iki 60-70.
„Jeigu išspaudžiam 80, tai čia jau labai gerai“, – tvirtino L. Kryžauskaitė.
Anot jos, šiuo metu Santaros klinikose labiausiai trūksta dažniausiai paplitusių kraujo grupių.
„Trūksta dažniausiai paplitusių kraujo grupių – pirmos teigiamos, antros teigiamos, bet realiai dabar poreikis yra visų kraujo grupių. Perpylimų yra labai padaugėję“, – sakė Santaros klinikų medikė.
Ji kviečia nesergančius ir saviizoliacijoje esančius žmones ateiti duoti kraujo.
„Jeigu žmogus jaučiasi gerai ir neturi peršalimo simptomų, nėra saviizoliacijoje, kviečiame ateiti“, – teigė L. Kryžauskaitė.
Pagalbos prašymas iš Kauno
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė sakė, kad situacija įstaigoje yra grėsminga, todėl medikai kviečia aukoti kraujo.
„Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos – kurie yra sveiki, nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo. Situacija labai grėsminga dėl to, kad kraujo poreikis auga, jis grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau donorystės skaičiai krito daugiau nei du kartus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė medikė.
„Priežastis labai paprasta – kaip visuomenė serga, taip ir donorai serga arba jiems tenka izoliuotis“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, šiuo metu per dieną atvyksta apie 20 donorų, kai jų anksčiau buvo apie 50, nors poreikis yra 60-70.
„Tai tęsiasi jau antra savaitė. Mes laukti ilgiau nebegalime ir prašome visuomenės pagalbos“, – tvirtino D. Remeikienė.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička teigė, kad jeigu nėra kraujo, gali būti stabdomos planinės operacijos.
„Reikia suprasti tuos sunkiai sergančius, kenčiančius žmones, kuriems prašvito šviesos spindulėlis, kad atėjo tas laikas taip ilgai lauktos operacijos, jie pasiruošė ir jiems pasakoma, kad ne – jūsų operacija atidedama, nes nėra kraujo“, – sakė medikas.
Jo teigimu, vien jo skyriuje kraujo poreikis yra 40 litrų per metus ir tai yra „didžiulis skaičius“.
„Tai yra išties įspūdingi skaičiai, nes praktiškai jokios sudėtingos operacijos ar sudėtinga medicina be donorinio kraujo negali veikti“, – teigė L. Velička.
Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovės Meilės Minkauskienės teigimu, donorinis kraujas gyvybiškai reikalingas ir gimdyvėms.
„Mano atminty iškyla nėščioji, kuri pas mus pernai pateko sirgdama COVID-19, jos vaikelis žuvo dėl krešumo sutrikimų, ji neteko apie keturių litrų kraujo. Kad išgelbėtume pačios moters gyvybę teko perpilti 29 vienetus kraujo ir jo pakaitalų šiai moteriai. Džiaugiuosi – kiek žinau, šiai dienai ji jau laukiasi ir linkiu jai pačios didžiausios kloties“, – pasakojo medikė.
Ragina duoti kraujo neatlygintinai
NKC vadovas D. Gutauskas ragina žmones duoti kraujo neatlygintinai.
„Norėtume pakviesti mūsų šalies gyventojus būti aktyviais ir aukoti kraujo neatlygintinai, nes taip galime padėti vieni kitiems gelbėdami kitų žmonių gyvybes ir sveikatą“, – sakė įstaigos direktorius.
Jis taip pat primena, kad ilgamečiams donorams suteikiami garbės donoro vardai. Be to, galima pretenduoti į valstybinę pensiją.
„Garbės donorai turi teisę pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kai jis neatlygintinai davė kraujo ne mažiau kaip 40 kartų“, – teigė D. Gutauskas.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, kurie gauna tokią valstybinę pensiją, siekiančią 116 eurų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
