„Buvo įprasta diena, pietų pertraukos metu, lauke, šnekučiavausi su kolegėmis ir staiga apėmė jausmas, lyg aplinka, kurioje esu yra netikra, nereali, pajutau, kaip per visą kūną perėjo šaltas prakaitas, gerklėje atsirado gumulas, kuris neleido įkvėpti pakankamai oro, o širdis taip smarkiai pradėjo daužytis, kad aplinkui nieko kito negirdėjau, tik dūžius. Tuo metu apėmė didžiulė mirties baimė, o kūnas buvo tarsi surakintas. Po kelių akimirkų visa tai liovėsi. Jaučiausi tarsi grįžusi atgal į savo kūną ir ilgą laiką negalėjau suprasti, kas gi tuomet nutiko.“ – taip savo pirmąjį panikos priepuolį apibūdino 24-erių Kotryna. Tada ji dar nežinojo, koks ilgas kelias laukia išsivadavimo iš nerimo gniaužtų link. Kas sukelia nerimo sutrikimą ir kaip su juo kovoti?
Nerimo sutrikimas ar pavieniai panikos priepuoliai?
Svarbu atskirti pavienes panikos atakas, kurias bent kartą gyvenime patiria dauguma žmonių ir nerimo sutrikimą, kurį patiria 2-5% žmonių. „Šalia kitų panikos priepuoliui būdingų simptomų, nerimo sutrikimą išduoda atsiradusi baimė vėl patirti panikos ataką. Žmogus ima vengti vietų, kuriose patyrė priepuolį, kai kurie bando „gydytis“ patys – pradeda vartoti alkoholį ar raminamuosius, nuo kurių gali išsivystyti priklausomybė.“ – teigia psichologė Rasa Aukštuolytė. Žmonėms, kuriems atsiradęs kasdienis nerimas neleidžia gyventi pilnaverčio gyvenimo, rekomenduojama kreiptis į specialistus, nes tai gali būti nerimo sutrikimo pradžia. Negydoma liga ilgainiui gali sukelti depresiją ar tęstis dešimtmečius.
Kodėl susergama?
„Panikos sutrikimas neretai perduodamas iš kartos į kartą, nors karta gali būti ir „peršokama“. Pavyzdžiui, tėvai ar seneliai perduoda vaikams ar anūkams, taip pat šį sutrikimą gali turėti tetos, dėdės ar kiti artimieji. Manoma, kad toks perdavimas vyksta dviem keliais. Pirmuoju atveju rizika susirgti panikos sutrikimu iš dalies yra paveldima, taigi įtakos turi biologiniai faktoriai. Antruoju atveju įtakos turi modeliavimas. Asmuo (paprastai dar būdamas vaikas) išmoksta reaguoti į nerimą atitinkamu būdu, taip pat perima svarbius įsitikinimus apie žmogaus pažeidžiamumą (tiek fizinį, tiek psichologinį) ir mano, jog žmogus yra labai lengvai pažeidžiamas. Tokie įsitikinimai atsiranda ne iš niekur (gali būti, kad vaikas matė, kaip į panikos priepuolį reagavo mama ar kitas jam svarbus žmogus ir šie prisiminimai gali stipriai įsirėžti į atmintį).“– paaiškino psichologė.
Kofeinas ir nikotinas – priešai kovojant su nerimu
„Panikos sutrikimo pradžia dažniausiai sutampa su stresą keliančiais įvykiais, pavyzdžiui, išsiskyrimu, santykių nutrūkimu, artimojo liga ar netektimi, tapimu nusikaltimo auka, finansinėmis problemomis, įtampa darbe, sveikatos problemomis, „audringu“ gyvenimo laikotarpiu ir pan.“ – pasakoja R. Aukštuolytė. Nikotino ar kofeino vartojimas gali sukelti panikos atakas žmonėms, turintiems nerimo sutrikimą. Kofeinas ir nikotinas stimuliuoja žmogaus smegenis, rūkymo metu gali būti į smegenis siunčiama klaidinga informacija, kad žmogus yra dusinamas, o kofeinas skatina simpatinės nervų sistemos veiklą, kuri atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu, todėl yra išskiriamas adrenalinas, kuris sukelia panašius simptomus į panikos priepuolio. Taip žmogus interpretuoja savo savijautą ne taip, kaip turėtų ir prasideda panikos ataka.
Agorafobija – negydomų nerimo priepuolių pasekmė?
„Buvo sunkus gyvenimo etapas, kai išėjimui į parduotuvę ruošdavausi kelias valandas, nes bijodavau palikti savo saugią zoną – namus, apsipirkinėdama jausdavau galvos svaigimą ir baimę būti tarp nepažįstamų žmonių, apie važiavimą automobiliu ar viešuoju transportu nebuvo nė kalbos, būdavo baisu ir vienai namie pasilikti, kai draugas išeidavo į darbą. O jei man per tą laiką nutiks kažkas negero ir niekas man nepadės?“ – tokią kasdienę būseną apibūdino Kotryna. Didelių erdvių, minios, nutolimo nuo namų baimė, pasireiškianti labai stipriu nerimu vadinama agorafobija. Tai vienas iš nerimo sutrikimo padarinių. Nesiimant jokių gydymo metodų, žmogus gali visiškai atsiriboti nuo aplinkos, netekti socialinių įgūdžių, prarasti darbą.
Kaip padėti sau?
„Prasidėjus panikos atakai svarbiausia yra suvokti, kad tai laikina, kad jūs nemirsite ir kad tai nėra pavojinga sveikatai. Svarbu atrasti sau tinkamą būdą. Tai gali būti įvairūs kvėpavimo pratimai, skaičiavimas mintyse, galima klausytis raminančių garsų, jūros ošimo, lietaus barbenimo į langą.“– patarimus dalija Rasa Aukštuolytė. Taip pat yra sukurta programėlė pavadinimu „Ramu“, kurioje gausu atsipalaidavimo pratimų bei užduočių, kurios atitolina mintis nuo tą akimirką kūne vykstančių nemalonių pojūčių ir minčių. Kasdienis pasivaikščiojimas ar pabėgiojimas taip pat gerina savijautą. Reikėtų nepamiršti ir sveiko maisto. Svarbu nebijoti ir kreiptis pagalbos į specialistus, jei panikos atakos įvyksta bent kartą į savaitę. „Gydant gali būti skiriami vaistai, tačiau naudingiausia yra kognityvinė elgesio terapija, kurios metu suvokiami žmogaus mąstymo ypatumai, bei padedama keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų.“ – teigia psichologė. Gydymas nėra greitas ir lengvas, tačiau norėdami sau padėti galite išgyti.
Artimųjų palaikymas – pagalba keliaujant link išgijimo
„Labai ilgą laiką slėpiau nuo artimų žmonių, kad sergu, bijojau, kad jie manimi nepatikės, nesupras, tačiau laikui bėgant supratau, kad palaikymas yra būtinas, vienam susitvarkyti sunku, o išsipasakojus atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi ir viltis išgyti.“– pasakoja Kotryna. Artimieji turėtų pasirūpinti, kad aplinkoje nebūtų chaoso, kad atmosfera būtų atpalaiduojanti. Galima kartu išeiti pasivaikščioti, pakalbėti ir padėti. Svarbu ieškoti pagalbos ir bandyti nugalėti baimę.
