Antroji vakcinos dozė suteikia didesnę apsaugą nei galite pagalvoti. JAV mokslininkai ir sveikatos institucijos primena, kodėl gyventojai turėtų pasiskiepyti, net jeigu taip padarys vėliau nei planuota.
Milijonai žmonių nepasiskiepijo antrąja COVID-19 vakcinos doze, bet ar tai išties svarbu?
Taip. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, jeigu skiepijatės dviejų dozių vakcina, didesnei apsaugai nuo COVID-19 gauti, turėtumėte pasiskiepyti abiem dozėmis. Tai ypač svarbu, pasaulyje atsirandant naujoms viruso atmainoms. Žvelgiant praktiškai, nepasiskiepiję antrąja doze, susidursite su problemomis, darbdaviams, aukštojo mokslo įstaigoms, oro linijoms ar pasienio tarnyboms pareikalavus pateikti pilnos vakcinacijos įrodymą.
Tačiau daug žmonių nesupranta antrosios dozės svarbos. Vadovaujantis naujausiais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, daugiau nei penki milijonai arba beveik 8 procentai vieną „BioNTech ir Pfizer“ arba „Modernos“ dozę gavusių asmenų neatvyko skiepytis antrąja doze.
Žmonės nesiskiepija antrąja doze dėl skirtingų priežasčių: kai kurie teigia besijaudinantys dėl šalutinio poveikio, kuris, vadovaujantis plačiai skelbiamais duomenimis, daug stipresnis po antrosios dozės, kiti teigia, kad buvo atšauktas antrajai dozei jiems skirtas laikas, o jį pakeisti buvo sudėtinga. Vis dėlto, naujausi tyrimai atskleidė, kad dauguma žmonių paprasčiausiai yra susipainioję ir klaidingai mano, kad vienos dozės pakanka.
Kornelio universiteto ir Bostono vaikų ligoninės tyrėjai vasario mėnesį ištyrė daugiau nei 1000 amerikiečių ir nustatė, kad daugiau nei 20 procentų manė esantys gerai apsaugoti jau po vienos iš dviejų reikalingų dozių vakcinos gavimo (dar 36 procentai respondentų teigė nesantys tikri dėl savo apsaugos lygio). 15 procentų vieną vakcinos dozę gavusių respondentų teigė nepamenantys, kad jiems būtų buvę pasakyta atvykti antrai vakcinos dozei. Ataskaitos, paskelbtos „Naujosios Anglijos medicinos žurnale“, duomenimis, maždaug pusė žmonių neatsiminė, kad jiems kas būtų sakęs, kad apsauga yra stipriausia, gavus antrąją dozę.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad dar išlieka daug neaiškumų dėl apsaugos, susijusios su skiepijimu, laiko,“ – sako epidemiologas, Bostono vaikų ligoninės vyriausiasis inovacijų vadovas ir tyrimo bendraautorius John Brownstein.
Dar didesnę painiavą kelia tai, kad kai kurios šalys nukėlė antrosios dozės suleidimą, kad galėtų greičiau paskiepyti daugiau žmonių arba todėl, kad turi ribotus vakcinos kiekius. Tiek „BioNTech ir Pfizer“, tiek „Moderna“ vakcinos žinomos kaip mRNR vakcinos, kurioms reikia dviejų dozių, idealiu atveju suleidžiamų trijų-keturių savaičių intervalu, tačiau kai kuriose šalyse, įskaitant Britaniją ir Kanadą, antroji vakcinos dozės buvo nukelta trims-keturiems mėnesiams. Nors ši strategija suveikė šalyse, susidūrusiose su paskirstymo ar vakcinų trūkumo problemomis, bet Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų direktorius Dr. Anthony S. Fauci pakartotinai atmeta pasiūlymus Jungtinėse Amerikos Valstijose taikyti vienos dozės strategiją.
Ligų kontrolės ir prevencijos centras nesenai paskelbė, kad ištyrus sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos srityje dirbančius asmenis, kuriems egzistuoja didelė rizika užsikrėsti koronavirusu, nustatyta, kad vienos COVID-19 „BioNTech ir Pfizer“ ir „Modernos“ dozės veiksmingumas COVID-19 prevencijos atžvilgiu lygus 80 procentų, o veiksmingumas po dviejų dozių buvo lygus maždaug 90 procentų.
Tačiau skiepų ekspertai teigia, kad šie duomenys gali suklaidinti žmones, kad antrosios dozės nauda yra labai nedidelė ir neleisti jiems suprasti, kokie svarbūs pokyčiai vyksta žmogaus kūne, gavus abi vakcinos dozes.
„Antroji mRNR vakcinų dozė maždaug 10 karų daugiau padidina virusą neutralizuojančių antikūnų skaičių,“ – sako Pensilvanijos universiteto dėstytojas ir Maisto bei vaistų administracijos konsultacinės ekspertų komisijos vakcinų klausimais narys Dr. Paul Offit. „Be to, antroji dozė skatina ląstelinį imunitetą, dėl ko apsauga veikia ne tik kad ilgiau, bet ir geriau apsaugo nuo variantinių atmainų“.
Be to, Baltųjų rūmų spaudos konferencijos balandžio mėnesį metu Dr. Fauci nurodė, kad neaišku, kiek laiko trunka pirmosios dozės poveikis, nesustiprinus jo antrąja doze.
„Mes jaudinamės, kad vertinant apsaugą po pirmosios dozės, galima sakyti, kad ji lygi 80 procentų, tačiau tie procentai silpnoki,“ – sakė Dr. Fauci. Jo nuomone, pasaulyje plintant kitoms viruso atmainoms, suleidus tik vieną vakcinos dozę, tos atmainos gali iš dalies apeiti per vakciną patekusius antikūnus. Jis teigė: „Jūs būsite neaiškioje zonoje, jeigu nepasirūpinsite pilnu dviejų dozių poveikiu“.
Nors pasiskiepijus, infekcija retai prasiveržia, bet taip gali atsitikti. Nesenai Izraelyje buvo ištirta 250 žmonių, kurie buvo infekuoti, nors pasiskiepijo „BioNTech ir Pfizer“ jie neproporcingai užsikrėtė B.1.1.7 (Britanijoje pirmą kartą pastebėta atmaina) laikotarpiu, po pirmo skiepo praėjus dviem savaitėms ir savaitei po antro.
To pačio tyrimo metu nustatyta, kad 149 žmonės buvo infekuoti po antrosios vakcinos dozės: aštuoni infekcijos B.1.351 (Pietų Afrikoje pirmą kartą pastebėta atmaina) atmaina atvejai, pasireiškę tarp septintos ir tryliktos dienos po antrosios dozės suleidimo. Nors tyrimo imtis nedidelė, bet rezultatai leidžia teigti, kad pilna vakcinacija suteikia didesnę apsaugą nuo įvairių atmainų. Tai yra Tel Avivo universiteto Shmunis biomedicinos ir vėžio tyrimų mokyklos dėstytojo bei vyresniojo tyrimų autoriaus Adi Stern nuomonė.
Kito tyrimo metu buvo nagrinėjama pilnos vakcinacijos nauda 91134 pacientų grupei, kurie lankėsi pas Hiustono metodistų ligoninės gydytojus ir buvo stebimi nuo gruodžio iki balandžio mėnesio. Dauguma jų buvo neskiepyti, 4,5 procentai iš dalies imunizuoti, o 25,4 procentai pilnai imunizuoti. Grupėje nuo COVID-19 mirė 225 žmonės, iš kurių 219 (97 procentai) buvo nepaskiepyti. Penki mirusieji (2.2 procentų) buvo iš dalies paskiepyti. Pilnai imunizuotoje grupėje mirė tik vienas asmuo (0,004 procento). Šio tyrimo metu nustatyta, kad pilna vakcinacija 96 procentais apsaugojo nuo hospitalizavimo, o 98,7 procentais atvejų nuo mirties dėl COVID-19. Iš dalies paskieptoje grupėje, tik 77 procentai buvo apsaugoti nuo hospitalizavimo ir 64 procentai – nuo mirties dėl COVID-19.
Vyresnysis tyrimo autorius ir Jeilio Pasaulinės sveikatos instituto direktorius Saad B. Omer teigė, kad pradėdamas tyrimą, jis turėjo „neutralų“ požiūrį į dviejų dozių naudą, lyginant su viena doze, tačiau dabar jis yra tikras dėl antrosios dozės naudingumo.
„Atsižvelgiant į mūsų tyrimo duomenis ir kitus įrodymus, žmonėms nereiktų praleisti antrosios dozės,“ – sakė Dr. Omer. „Kalbant apie mirties prevenciją vakcinų pagalba, stiklinė laikoma 64 procentais pilna, tačiau ar Jūs tikrai norėtumėte, kad ji taptų 100 procentų pilna tokio drastiško ir nepakeičiamo rezultato kaip mirtis atžvilgiu?“
Be akivaizdaus sveikatai keliamo pavojaus, negavus antrosios dozės, gyvenimas komplikuojasi, jeigu Jums reikia keliauti arba lankytis vietose, kurios reikalauja pilnos vakcinacijos įrodymo. „Jūs nebūsite laikomi pilnai pasiskiepijusiais,“ – sakė Dr. Brownstein. „Tai gali padėti grįžti prie normalaus gyvenimo. Jeigu Jūsų skiepų pase arba kortelėje nerodoma pilna vakcinacija, Jums gali būti neleista užsiimti atitinkama veikla. Jums gali būt neleista įsėsti į lėktuvą.“
Parengta pagal „The New York Times“ informaciją
Vertimą į rusų kalbą rasite ČIA, į lenkų kalbą – ČIA.
SAM nuotrauka
