Savo sveikata neretai susirūpiname tik tada, kai kūnas pradeda siųsti neigiamus signalus, atsiranda skausmų ar kitų sutrikimų. Netikėtai sumažėjęs energijos lygis, pasunkėjęs virškinimo procesas ar suprastėjusi odos būklė gali signalizuoti ne trumpalaikį negalavimą, o maistinių skaidulų trūkumą.
Dietistės Živilės Dumbraitės teigimu, tam tikrų sveikatos sutrikimų galėtume išvengti, jei pakoreguotume mitybą, į ją įtrauktume maistingų produktų ir nepamirštume organizmui būtinų skaidulų.
Deja, skaidulų nauda visuomenėje nėra plačiai žinoma. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tik kiek daugiau nei trečdalis respondentų (37 proc.) žino, kad skaidulos sumažina riziką susirgti širdies ligomis, storosios žarnos vėžiu, o tik beveik ketvirtadalis (23 proc.) sutinka, kad jos gali padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Ilgalaikis skaidulų trūkumas žalingas organizmui – gali nusilpti imunitetas
„Maistinės skaidulos gerosioms žarnyno bakterijoms padeda gyvuoti ir daugintis, taip pat palaiko sveiką mikrobiotą. Vartojant pakankamai skaidulų, virškinimo procesas vyksta sklandžiau, jaučiamės lengvesni. Mūsų organizmui svarbios abiejų rūšių skaidulos – tirpios ir netirpios vandenyje“, – teigia dietistė.
Dažnai skaidulų trūkumas gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais žarnyne – užkietėjusiais viduriais, arba atvirkščiai – gali kauptis dujos, pūsti pilvą. Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad nevartojant pakankamai skaidulų neigiami padariniai gali išryškėti po kurio laiko.
„Ne visus organizmo sutrikimus pajuntame iš karto. Jei negausime reikiamo skaidulų kiekio, kiek vėliau gali pasunkėti virškinimo procesas, sutrikti maisto medžiagų įsisavinimas, taip pat gali imti trūkti tam tikrų vitaminų“, – sako Ž. Dumbraitė.
Mitybos specialistės teigimu, ilgai negaunant pakankamo skaidulų kiekio gali išsivystyti ir rimtesni žarnyno sutrikimai, pradėti trūkti energijos, nusilpti imunitetas ar suprastėti odos būklė. „Svarbu laiku pasirūpinti žarnyno sveikata, nes jis – tarsi organizmo būklės indikatorius. Jei žarnynui viskas gerai, tuomet ir bendra savijauta bus gera“, – sako mitybos specialistė.
Per dieną – 400–500 g daržovių ir vaisių
Pasak dietistės Ž. Dumbraitės, beveik kiekvieno virtuvėje galima rasti skaidulų turinčių produktų, tačiau reikia išmokti tinkamai pasirinkti.
„Daržovės, vaisiai ir grūdinės kultūros – vieni pagrindinių skaidulų šaltinių. Šie produktai turėtų sudaryti mitybos raciono pagrindą. Patarčiau per dieną suvartoti bent 400–500 g daržovių ir vaisių. Geriausia, jei pasirinktume bent 5 skirtingų rūšių. Taip pat į kasdienę mitybą reiktų įtraukti 2–3 šaukštus kruopų, kelias kokybiškos duonos riekeles“, – pataria specialistė.
Dietistės teigimu, duona gali padėti mityboje užtikrinti didesnį su įprastu maistu gaunamą skaidulų kiekį. Nors iš pirmo žvilgsnio duona – lietuvių mėgstamas produktas, tačiau šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad net 43 proc. gyventojų nežino arba nesutinka, kad duona gali būti natūralus skaidulų šaltinis.
Duona be reikalo nuvertinama
Norint lengviau gauti reikiamą skaidulų kiekį, Ž. Dumbraitė pataria rinktis kokybišką duoną, skaityti jos sudėtį ir pažiūrėti energinę vertę. „Dar vienas puikus rodiklis – tai „žaliojo rakto skylutės“ ženklas ant pakuotės. Taip pažymėtų produktų sudėtis palankesnė sveikatai, juose daugiau skaidulinių medžiagų, mažiau cukrų, riebalų, druskos, nėra maisto saldiklių“, – sako dietistė.
Bendrovės „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė teigia, kad pirkėjui pirmiausia reiktų perskaityti maistingumo lentelę ir atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų eilutę: „Jei nurodyta, kad 100 g duonos yra ne mažiau nei 3 g skaidulinių medžiagų, tik tokia duona laikoma skaidulų šaltiniu. Idealu, jei 100 g duonos yra 6 g skaidulinių medžiagų, nes toks produktas laikomas turinčiu daug skaidulinių medžiagų.“
Renkantis duoną su daugiau skaidulų S. Šoblinskienė taip pat pataria ieškoti tokios, kurioje ruginiai, viso grūdo dalių miltai, sėklos ar grūdai nurodyti sudėties eilutės pradžioje – pirmoje, antroje ar trečioje vietoje.
„Skaidulų kiekį taip pat gali lemti miltų malimo būdas – kuo jie rupesni, tuo mažiau perdirbti. Dėl to ruginė, rupesnių, viso grūdo miltų duona turės daugiau skaidulų. Be to, jeigu į duoną bus įdėta daržovių, grūdų, sėklų, ji bus dar palankesnė sveikatai“, – sako S. Šoblinskienė.
Kiekybinę reprezentatyvią apklausą tiesioginės apklausos būdu („Omnibus“) UAB „Vilniaus duona“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo imtis – 1 000 respondentų, kurių amžius – 18–74 metai. Tyrimas atliktas 2021 m. vasario 2–10 d.
Nuotr. iš bendrovės archyvo
