Nepaisant ypatingai sudėtingų, pandemijos sukaustytų 2020-ųjų, dėl žmonių kilnumo ir troškimo daryti gerus darbus organų donorystės mastai nesumažėjo. Per visus metus buvo užregistruota 112 potencialių donorų, iš kurių net trys buvo itin reti – neplakančios širdies. Iš užsienio į Lietuvą buvo atgabenti trys organai, o iš Lietuvos į užsienį, nepavykus šalyje rasti jiems tinkamo recipiento – 8 organai.
„Didžiuojamės Lietuvos žmonėmis, kurie geba priimti tokį sudėtingą sprendimą ir leidžia padovanoti gyvybę kitiems, visai nepažįstamiems asmenims po artimųjų netekimo. Praėjusiais metais koordinavome net 152 organų transplantacijas, o organai pasiekė ne tik vyresnius, bet ir net labai jaunus recipientus. Kaskart gavęs žinią apie potencialų donorą jaučiu, kaip suvirpa širdis. Ypatingai nelengva buvo laukti žinios dėl širdies, kuri iš vieno vaiko buvo transplantuojama kitam“, – pasakojo Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius.
Per 2020-uosius buvo atliktos 82 inkstų transplantacijos ir trys iš jų – iš gyvo donoro, taip pat, net 10 Lietuvos piliečių buvo transplantuotos donorų širdis. Tuo pat laikotarpiu buvo atliktos ir 14 kepenų transplantavimo operacijų, viena labai reta plaučių transplantacija. Be to, net 45 asmenims buvo pagerinta gyvenimo kokybė atlikus ragenų transplantacijas.
Ypatingai sunkūs metai atsiliepė ir pačioms transplantacijos operacijoms bei koordinavimo procesui. Iš užsienio atvykstantiems chirurgams ne kartą teko susidurti su COVID-19 keliamais trukdžiais, o Lietuvos chirurgams darbas taip pat tapo gerokai sudėtingesnis. Be to, ir pats organų tinkamumo vertinimo procesas tapo ilgesnis, nes tiek donoras, tiek recipientas privalomai turėjo būti tiriamas, ar neserga koronavirusu.
Organų donorų paruošimo lyderiai - Kaune
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas dr. Tomas Tamošuitis teigia, kad praėję metai kėlė tikrai daug iššūkių. „Nebuvo aišku kaip geriausiai valdyti procesus, kuris donoras tinkamas, kas bus po organo transplantacijos. Reikėjo daug ir sutelkto analitinio komandinio darbo. Kitas iššūkis – naujai suburtos ir kol kas pirmosios Lietuvoje donorų koordinatorių komandos darbo organizavimas. Ypač šioje nestandartinėje situacijoje.“
Nepaisant visko, pasak dr. T. Tamošuičio, 2020-aisiais LSMUL Kauno klinikose buvo sudaryta galimybė artimiesiems paaukoti, o recipientams sulaukti rekordinio donorinių organų skaičiaus. Per 2020-uosius metus LSMUL Kauno klinikos paruošė daugiausiai organų donorų visoje Lietuvoje. Čia buvo užregistruoti net 51 potencialus organų donoras, 26 jų buvo efektyvūs. Tai daugiau, nei bendrai sudėjus abi Vilniaus donorines ligonines (Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės). „Manau, kad naujoji donorystės idėjos entuziastų komanda, kurią sudarė jauni anesteziologai-reanimatologai, palaikomi ligoninės administracijos, garantavo, kad organų donorystės ir transplantacijos rodikliai ne tik nepablogėtų, bet ir augtų. Tik krizės metu atsiskleidžia geros idėjos ir jas realizuojantys žmonės.“
Kaip pasakoja Kauno klinikų atstovas, COVID-19 ne tik apsunkino darbą, bet privertė komandą tapti daug artimesne ir leido dar geriau vieniems kitus pažinti. Tačiau svarbiausia – žavėjo žmonių drąsa. „Pandemija išmokė dar labiau pasitikėti savo kolegomis, žavėtis donorų artimaisiais ir jų nesavanaudiškais sprendimais bei gerbti recipientų ryžtą būti transplantuotais net ir tokiu sudėtingu, nežinomybės pilnu laikotarpiu“, – teigia dr. T. Tamošuitis.
Jam antrino ir LSMUL Kauno klinikų gydytojas hematologas Domas Vaitiekus. „Didžiausias iššūkis buvo pacientų saugumo užtikrinimas bei nenutrūkstamo darbo organizavimas. Mums pavyko atlikti visas būtinas kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas ir nė vienas pacientas periprocedūriniu laikotarpiu neužsikrėtė COVID-19“, – pasakoja gydytojas.
Daugiausiai organų transplantacijų atlikta Vilniuje
Iššūkių 2020-aisiais netrūko ir Vilniuje. „Labiausiai jaudino ne tiek materialiniai, kiek žmogiškieji ištekliai. Per daug metų išdirbta organų paėmimo tvarka galėjo sugriūti paprasčiausiai dėl sveikų darbuotojų nebuvimo. Juk su donorų paruošimu ir transplantacija susiję žmonės dirba ir kasdieninį darbą gydant ligoninių pacientus. Tai nefrologai, urologai, anesteziologai, bendrosios praktikos ir operacinės slaugytojos. Laimei, pakankamas paruoštų specialistų rezervas leido pakeisti laikinai susirgusius“, – pasakoja VUL Santaros klinikų Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys.
Su juo sutinka ir VUL Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Eglė Ašakienė. „2020-ieji buvo didelių išbandymų metas ne tik mirusiųjų artimiesiems, medikams, laboratorijų specialistams, Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriams, bet ir inksto transplantacijos laukiantiems recipientams. Visiems atvykusiems recipientams buvo atliekami Covid-19 testai ir tik sulaukus neigiamų rezultatų, transplantacijos procesas vyko toliau. Transplantacijų apimtys šiuo sudėtingu laikotarpiu ženkliai nesumažėjo palyginti su ankstesniais laikotarpiais.“
Ir iš tiesų, būtent VUL Santarų klinikose buvo atlikta daugiau organų transplantacijų, ypatingai – inkstų. Per visus metus buvo atliktos net 41 inkstų transplantavimo operacija, taip pat buvo atliktos dvi inkstų ir kasos komplekso transplantacijos. Be inkstų, Santarų klinikose buvo atlikta ir daugiau širdies (viso 7) ir kepenų (viso 9) transplantacijų.
Donoro kortelės ir donorystė be sienų
Iki 2020-ųjų pabaigos norą turėti Donoro kortelę Lietuvoje buvo pareiškę 34449 asmenys, o būtent praėjusiais metais jos gavimui užsiregistravo 2339 asmenys. 67 procentai Donoro kortelę turinčių asmenų yra moterys, o vyrai sudaro likusius 33 procentus. Daugiau nei pusė, 54 procentai, kortelės turėtojų yra 18-30 metų.
Į Lietuvą buvo atgabenti 3 organai – viena širdis ir dvi kepenys iš Latvijos. Tuo tarpu iš Lietuvos buvo išgabenti 8 organai, kurie netiko nė vienam Lietuvoje esančiam recipientui – tai ketverios kepenys į Šveicariją bei dvi širdys ir dveji plaučiai į Vokietiją.
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija
SAM nuotrauka
