Europos maisto saugos tarnyba kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru paskelbė bendrą Europos Sąjungos (ES) 2014 m. ataskaitą apie zoonozių šaltinius ir zoonozių sukėlėjų bei per maistą plintančių infekcijų protrūkių tendencijas. Šioje ataskaitoje pateikti zoonozių kontrolės rezultatų duomenys, surinkti 2013 m. 32 Europos šalyse (28 valstybėse narėse ir 4 valstybėse ne narėse).
Kampilobakteriozės ir listeriozės atvejų daugėja
Kampilobakteriozė nuo 2008 m. yra dažniausiai pasitaikanti zoonozė su patvirtintais žmonių susirgimo atvejais Europos Sąjungoje. Šiuo metu kampilobakteriozės susirgimų daugėja, sergamumas išaugo 9,6 proc. lyginant su 2013 m. Kampilobakteriozė dažniausiai per maistą plintanti liga (236 851 patvirtinti atvejai per metus). Paukštiena (broilerių mėsa) yra pagrindinis žmogaus kampilobakteriozės susirgimų šaltinis.
Pastaruoju metu padaugėjo žmogaus listeriozės atvejų. Palyginti su 2013 m., 2014 m. listeriozės atvejų padaugėjo 30 proc. Vartoti paruoštuose maisto produktuose Listeria monocytogenes retai viršija normas. Dažniausiai listerijų randama žuvininkystės produktuose (daugiausia rūkytoje žuvyje), taip pat minkštuose ir pusiau kietuose sūriuose bei vartoti paruoštuose mėsos gaminiuose. Dažniausiai listeriozės diagnozė buvo patvirtinta vyresnio amžiaus asmenims.
Salmoneliozės atvejų ima daugėti
Nuo 2008 m. žmonių salmoneliozės atvejų skaičius mažėjo, tačiau 2014 m. ES buvo užfiksuoti 88 715 atvejai – tai 15,3 proc. daugiau nei 2013 m., kai buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas šios ligos atvejų sumažėjimas. 2014 m. dažniausiai pranešta apie S. Enteritidis ir S. Typhimurium. Salmonelės dažniausiai aptinkamos paukštienoje (dažniausiai kalakutienoje) bei kiaušiniuose ir kiaušinių produktuose.
VTEC infekcijų ir jersiniozės atvejų mažėja
Sprendžiant iš gautų šalių pranešimų, verocitotoksiną gaminančių E. coli (VTEC) sukeliamų infekcijų sumažėjo 1,9 proc., užregistruoti 5 955 patvirtinti VTEC atvejai, tačiau registruojamų atvejų vidurkis per metus vis dar išlieka didesnis, nei buvo prieš protrūkį 2011 m. Tai galima paaiškinti padidėjusiu sąmoningumu ir padažnėjusiais, O157 ir kitų serogrupių, laboratoriniais tyrimais. Daugiausia teigiamų mėginių buvo iš atrajojančių gyvulių mėsos (t. y. ožkų, avių, jaučių ir elnių).
2014 m. užregistruoti 6 625 patvirtinti jersiniozės atvejai. Jersiniozė pagal pranešimų apie susirgimus skaičių yra trečia pagal dažnumą zoonozė ES. Pastebimi gerėjantys rezultatai tiriant kiaulieną ir jos produktus.
Per maistą plintančių ligų protrūkių tendencijos
Iš viso 2014 m. buvo 5 251 protrūkis, įskaitant per vandenį plintančius protrūkius. Bendrai buvo pranešta apie 45 665 žmonių susirgimo atvejus, 6 438 hospitalizacijos atvejus ir 27 mirties atvejus. Daugiausia protrūkių sukėlė virusai (20,4 proc.) ir Salmonella bakterijos (20 proc.), tuomet sekė bakterijų toksinai (16,1 proc.), Campylobacter bakterijos (8,5 proc.) ir neaiškios kilmės protrūkiai, kurie sudarė 29,2 proc. visų protrūkių.
Nuo 2008 m. iki 2014 m. buvo stebimas ryškus Salmonella bakterijų sukeliamų protrūkių sumažėjimas, tuo tarpu virusų sukeltų protrūkių skaičius nuo 2011 m. (525) išaugo dvigubai (1 072 protrūkiai 2014 m.). Kaip ir ankstesniais metais pagrindinis protrūkių šaltinis buvo kiaušiniai ir kiaušinių produktai, sudėtinis maistas, vėžiagyviai, moliuskai ir jų produktai, daržovės ir sultys.
Angelė SEDEREVIČIENĖ
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vyr. specialistė ryšiams su visuomene
