Nerimas ir baimė – turbūt vieni dažniausių jausmų, kuriuos šiandien dėl karantino ir koronaviruso išgyvena didžioji dalis gyventojų. Vieni nerimauja dėl prarastų darbų, finansinio stabilumo, kiti – dėl savo ar artimųjų sveikatos, kartais situaciją sunkina ir tai, kad artimieji gyvena užsienyje, kartais šalyse, kuriose karantino apribojimų nėra daug.
„Paskelbus karantiną mano dviem dukterims nepavyko grįžti iš Amsterdamo į Lietuvą iki uždarant sienas, todėl jos liko Olandijoje. Natūralu, kad, kaip mama, itin dėl jų nerimauju, atrodo, kad saugiau būtų, jei jos būtų grįžusios, būtų šalia. Įtampą didina tai, kad Nyderlandų vyriausybė, lyginant su kitomis Europos šalimis, nesiėmė griežtų karantino priemonių“, – pasakojimą pradeda vilnietė Lina (pavardė žinoma).
Moteris pripažįsta, kad nerimo ir baimės jos kasdienybėje dabar itin daug. „Ir tai ne šiaip trumpalaikė bloga nuotaika, jaučiu, kad tai užsitęsė. Stresas tapo nuolatiniu mano palydovu. Kartais pagalvoju, kad nežinau, kaip su tuo tvarkytis ir turiu kreiptis medikus“, – svarsto sunerimusi moteris.
Neaiškios darbo perspektyvos
Pašnekovė neslepia, kad nerimauja ne tik dėl Olandijoje likusių dukrų sveikatos, bet ir kankina nežinomybė dėl ateities, darbų. Ne vienerius metus įvairius renginius ir konferencijas organizavusios moters visa veikla sustabdyta iki rudens.
„Įprastai dirbu iki vasaros, o šiltuoju metu laiku ruošiuosi rudens ir žiemos renginiams. Visi pavasarį suplanuoti renginiai buvo atšaukti, nežinau, kaip bus toliau. Ar iki rudens viskas aprims ir vėl galėsiu dirbti, o gal bus nauja Covid-19 banga ir vėl negalėsiu dirbti ir grįžti į įprastą ritmą“, – nuogąstauja pašnekovė.
Nerimas – natūrali būsena
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas tikina, kad šių dienų kontekste baimė ir nerimas yra gan natūrali daugelio žmonių būsena. Žmonės jaudinasi tiek dėl sveikatos, tiek dėl finansinės ateities.
Anot jo, nerimauti, domėtis ir sekti aktualią informaciją yra normalu ir netgi būtina, tačiau tai neturėtų virsti paranoja. „Jei žmogus visą dieną nuolat seka naujienas ir save baugina – tai nėra gerai. Informaciją reiktų dozuoti, į ją įsigilinti ir laikytis institucijų rekomendacijų, vengti įvairių manipuliacijų“, – teigia vaistininkas ir priduria, kad dažnam žmogui būtent informacijos valdymas ir kontroliavimas padeda nusiraminti, tačiau visiškai atsiriboti nuo naujienų nereikėtų.
Kada sunerimti?
Padidėjus dirglumui R. Blynas rekomenduoja vaistinėje įsigyti augalinių preparatų. Tai gali būti tiek arbatos, tiek lašai, tiek tabletės.
„Puikiai tinka melisa, apyniai, valerijonas, levanda. Esant miego sutrikimams, paūmėjusiam nerimui – galima vartoti triptofano maisto papildą. Rekomenduojami ir B grupės vitaminai, Magnis B6.“, – sako vaistininkas, tačiau, jei pats žmogus arba aplinkiniai pastebi, kad pasikeitė, pavyzdžiui, elgesys – derėtų susirūpinti ir kreiptis į medikus.
Kada svarbu nebeatidėlioti ?
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Aušra Bagdonaitė teigia, kad svarbu atpažinti tam tikrus siunčiamus signalus. Tai neįprastai ilgai trunkanti prislėgta nuotaika, liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, mintys apie savižudybę, savižala, klaidingi įsitikinimai, suvokimo sutrikimai, nuolatinė įtampa, negebėjimas susikaupti veiklai, jėgų stoka ir kita.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pats žmogus savo būsenos pokyčius vertina labai subjektyviai, todėl svarbu ir artimiesiems atkreipti dėmesį į tai, kad jūsų artimas žmogus yra pasikeitęs ir kenčiantis, bet savarankiškai pagalbos kreiptis neketina arba yra nebepajėgus“, – pastebi gydytoja psichiatrė
Nėra stebuklingo vaisto
Medikė teigia, jog, gyvenant tokiu neįprastu laikotarpiu kaip šis, tampa dar svarbiau į kiekvieną situaciją pažvelgti individualiai. Nėra visiems padedančio pagalbos būdo, nėra ir vieno stebuklingo preparato. Būtent todėl geriau iš karto kreiptis į gydytoją, nei bandyti gydytis savarankiškai.
„Svarbu išsiaiškinti, koks tai sutrikimas ir suvokti jo priežastis, nes to neišsiaiškinus, bandant slopinti patiriamus simptomus, sveikatos problemos gali tik gilėti ar atsirasti papildomų problemų. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo raminamųjų medikamentų. Tai yra viena iš labai sudėtingų ir dažnų problemų, kuri gali kilti simptomiškai slopinant patiriamus simptomus ir atidėliojant sveikatos sutrikimų gydymą bei problemų sprendimą“, – sako A. Bagdonaitė.
Svarbu keisti požiūrį
Gydytoja pasakoja, kad savo darbe dažnai susiduria su atvejais, kai žmonėms sunku susitaikyti su pasikeitusia situacija, vargina nežinomybė, neapibrėžtumas, sekina nerimas dėl ateities, ekonominių pasekmių, savo ir artimųjų sveikatos ar net gyvybės. Išgyvenami tokie jausmai, kaip nerimas, baimė, liūdesys, pyktis ir kt. Tačiau kiekvienas tai išgyvena kiek kitaip.
„Galime padėti sau. Netgi kai negalime pakeisti situacijos, galime pakeisti požiūrį į ją. Būtent požiūris lemia daug patiriamos kančios. Kaip galime jį pakeisti šių dienų situacijoje? Susitaikykime su apribojimais ir supraskime, kad dėl jų mes saugesni. Svarbu suvokti, kad toks atsakingas mūsų elgesys ir yra galimybė prisidėti prie situacijos keitimo kartu. Išmokti tokio sąmoningumo gal ir nepaprasta, bet jo išmokus nebereikės bijoti aplinkinio pasaulio tiek karantino metu, tiek tuomet, kai jis baigsis“, – mintimis dalinasi A. Bagdonaitė.
Kur kreiptis?
Pašnekovė tikina, jog jei patiems nepavyksta suvokti, ką geriausia galime padaryti šioje situacijoje dėl savęs ir kitų, nepavyksta nurimti pačiam vienam ar su artimųjų pagalba, labai svarbu tinkamai pasirinkti, kam savo rūpesčius patikėsite. Svarbu, kad tuo, kam juos patikėsite, pasitikėtumėte.
Gydytoja primena, jog karantino metu specialistai teikia pagalbą nuotoliniu būdu ir tai yra efektyvi priemonė užtikrinanti gydymo tęstinumą, pacientui tereikia kreiptis į savo Psichikos sveikatos centrą arba šeimos gydytoją, kuris nukreips pas tinkamą specialistą.
Sigita Šeštokaitė-Puvačiauskienė
