Šįkart noriu pakalbėti apie vieną gajų visuomenės žalingą įprotį – savigydą. Labai svarbu aptarti atvejus, kai šis reiškinys gali turėti labai rimtų ir skaudžių pasekmių.
Vienas iš pačių pavojingiausių savigydos būdų – tai savigyda antibiotikais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl visame pasaulyje auga antimikrobinio atsparumas – mikrobai tampa atsparūs antimikrobiniams preparatams ir nepasiduoda gydymui. Neracionalus ir netinkamas antibiotikų vartojimas infekcinių susirgimų gydymui sąlygoja situaciją, kai atsiranda mikrobų rūšys, kurių neveikia jokie antibakteriniai preparatai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl išaugusio mikrobų atsparumo antibiotikams miršta apie 10 milijonų žmonių, Europoje – 33 tūkstančiai. Ne veltui PSO atstovai įvardija, kad išaugęs antimikrobinis atsparumas yra krizė, kuri turi būti valdoma kuo skubiau. Iš situacijos rimtumo matyti, kad medicininis švietimas toli gražu dar nepakankamas.
Eurobarometro tyrimo duomenimis, net 57 proc. asmenų nežino, kad antibiotikai neveikia virusų, o apie pusė apklaustųjų įsitikinę, kad antibiotikais išsigydys peršalimą ir gripą. Jei Lietuvoje 2008 m. savavališkai antibiotikus vartojo 12 proc. respondentų, tai 2016 m. – 8 proc. Šioks toks progresas yra. Bet tai tik ledkalnio viršūnė.
Tikriausiai reali situacija yra blogesnė, nes atlikti Lietuvoje antimikrobinio atsparumo tyrimai 2017 m. rodo, jog ženkliai išaugo mikrobų atsparumas net naujausios kartos antibiotikams, ką galima vertinti kaip kritinį grėsmės lygį.
Kokios pagrindinės klaidos gydantis antibiotikais?
1. Sloguojate, skauda gerklę, kamuoja sausas įkyrus kosulys, nežymiai pakilo temperatūra. Kadangi namie turite antibiotikų (liko nuo praėjusių metų, nelegaliai nusipirkote turguje, davė kaimynas ir t. t.) gydotės jais, papildomai geriate įvairias šiltas arbatas, vaistus nuo temperatūros. Po savaitės ne tik pasveikote, bet dar ir patarėte aplinkiniams, kaip reikia gydytis.
Deja, kadangi beveik 80 proc. atvejų ūmūs viršutinių kvėpavimo takų uždegimai būna virusinės kilmės, gydymas antibiotikais šiuo atveju buvo beprasmis ir žalingas. O pasveikote ne dėl antibiotikų. Organizmo imuninė sistema su banalia virusine infekcija dažniausiai sugeba susidoroti ir be pašalinės pagalbos.
2. Gydytojas jums diagnozavo bakterinę infekciją ir paskyrė antibiotikus. Pradėjote gerti vaistus ir, kadangi sveikata po kelių dienų gydymo pagerėjo, nutraukėte gydymą, nes kam bereikalingai nuodyti organizmą „chemija“. Šiuo atveju, pagrindinė klaida ta, kad neužbaigtas kursas antibiotikais ne tik visiškai neišgydė ligos, bet ir sudarėte sąlygas mikrobams tapti atsparesniems antibiotikams. Kitą kartą panašiai susirgus, tie patys antibiotikai efekto jau neduos.
3. Jums paskirti antibiotikai, bet, pasiskaitę instrukcijas, matote, jog paskirtos dozės yra maksimalios ar net didesnės. Savarankiškai mažinate vaistų dozes, nes bijote toksinio poveikio organizmui. Deja, turiu pasakyti, kad tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ligos eigos, antibiotikų dozės gali būti didesnės už nurodytas maksimalias. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tyrimų rezultatus, visuomet stengiasi priimti geriausią sprendimą. Jūsų savavališkas įsikišimas į gydymą gali turėti liūdnų pasekmių ne tik antimikrobinio atsparumo.
Bet kokiu atveju, gydymo eigoje pasireiškus pašalinėms reakcijoms, komplikacijoms ar atsiradus abejonėms dėl gydymo, būtina konsultuotis su gydytoju, o ne savarankiškai priimti sprendimus.
Kitos didelės klaidos
Kadangi dabartiniu metų laiku viena iš dažniausių problemų – peršalimo ligos, norėčiau akcentuoti dar kelis svarbius savigydos aspektus. Peršalote, jums pakilo temperatūra.
Po ranka aspirinas, paracetamolis ir kiti išreklamuoti vaistai. Bet vertėtų atsiminti, kad temperatūros pakilimas – tai viena iš apsauginių organizmo reakcijų. Temperatūrinė organizmo reakcija stimuliuoja imuninę sistemą, o tai sąlygoja aktyvesnę kovą prieš infekcijas. Kol temperatūra neviršija 38 C, nesikiškite.
Žinoma, gripo atveju, kai pakyla virš 39 C, tokia temperatūra jau žalinga, todėl būtina ją mažinti. Noriu priminti – neskirkite vaikams aspirino, nes gali vystytis Reye sindromas, kai gripo viruso ir aspirino sąveikos metu kai kada gali pasireikšti smegenų bei kepenų pažeidimai. Toliau kalbant apie peršalimą, noriu priminti, kad varvanti nosis – taip pat apsauginė organizmo reakcija – su išskyromis šaliname visus virusus. Žinoma, pastovios išskyros iš nosies blogina gyvenimo kokybę, ypač trukdo miegoti.
Tuo labiau, kad įvairūs purškalai į nosį taip plačiai išreklamuoti, kad neįmanoma susilaikyti jų nepabandžius. Vartokite, bet tik kelias dienas. Ilgalaikis jų naudojimas dėl pastovaus nosies gleivinės kraujagyslių spazmų, gali sąlygoti gleivinės atrofinius procesus, o tai jau kur kas didesnė problema už varvančią nosį. Kalbant apie savigydą, norėčiau prisipažinti, kad net mes, daktarai, susirgę kreipiamės į savo kolegas, nes pats ne visuomet objektyviai gali įvertinti savo būseną.
Kaip rodo faktai, net žymiausi medicinos korifėjai kai kada neteisingai nustatydavo sau ligos diagnozes ir tai turėjo net tragiškų pasekmių. Todėl neužsiimkime savigyda, atsakingiau žiūrėkime į savo sveikatą.
Lrt.lt
