Ricina – tai iš ricinmedžio sėklų spaudžiamas aliejus, plačiai naudojamas tiek kosmetikoje, tiek medicinoje. Nors paprastai ricinos aliejus vartojamas kaip vidurių laisvinamoji priemonė, ganėtinai seniai žinoma ir apie veido (ir ne tik) odai jo teikiamą naudą.
Portale „Medical News Today“ skelbiamos publikacijos autoriai nutarė supažindinti su pagrindinėmis šio produkto charakteristikomis ir glaustai apžvelgti odai jo teikiamus pranašumus. Neliko pamirštos ir naudojimo instrukcijos bei perspėjimai apie galimą pašalinį poveikį.
Keletas faktų apie ricinos aliejų
Ricinos aliejus gaminamas iš paprastojo ricinmedžio (lot. ricinus communis) subrandinamų sėklų. Tai – iš Afrikos ir Azijos atogrąžų regionų kildinamas augalas.
Ricinos aliejus vatos tamponėliu paprastai tepamas tiesiai ant odos. Tai ganėtinai saugus produktas: nepageidaujamas jo efektas pasireiškia tik labai retais atvejais.
Manoma, kad ricinos aliejui būdingas uždegimo slopinamasis poveikis, taip pat, kad jis padeda kovoti su mikrobais, išsiskiria drėkinamosiomis savybėmis ir kitomis vertingomis ypatybėmis.
Kas yra ricinos aliejus?
Ricinos aliejus yra gelsvo atspalvio beveik skaidrus skystis. Jo dedama gaminant įvairiausias bet kuriuose namuose esančias priemones, pradedant valikliais ir baigiant dažais.
Šis aliejus taip pat naudojamas įvairiems sveikatos sutrikimams, ypač – virškinimo trakto problemoms, lengvinti. Plonojoje žarnoje ricinos aliejus suskyla į atskirus komponentus, vienas iš jų – ricinoleino rūgštis. Šis procesas daro virškinimą intensyvesnį.
Nors lig šiol pateikti įrodymai ir nelaikomi galutiniais, manoma, kad ricinos aliejus gali gerinti veido ir kitų sričių odos būklę.
Ricinos aliejus, kaip spėjama, didina absorbcines odos funkcijas, todėl kartais yra naudojamas įvairioms odos problemoms, kaip dermatozei, psoriazei ir aknei, šalinti. Kartais tvirtinama, kad ricinos aliejus skatina plaukų ir blakstienų augimą, tačiau mokslinėje literatūroje nėra pateikta jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų.
Kaip ricinoleino ir kai kurių kitų riebalų rūgščių šaltinis, ricinos aliejus išsiskiria tam tikromis savybėmis, dėl kurių yra laikomas vertingu odos, ypač veido, priežiūros priemonių komponentu.
Teikiami pranašumai
Dėl antimikrobinio ir uždegimo slopinamojo poveikio ricinos aliejus naudojamas aknės simptomams mažinti. Manoma, kad ricinoleino rūgštis gali slopinti aknę sukeliančių bakterijų dauginimąsi.
Ricinos aliejuje esančios riebalų rūgštys gali teigiamai veikti odos tekstūrą: šiuo produktu tepama veido oda ilgainiui, esą, tampa švelnesnė ir minkštesnė.
Ricinos aliejaus riebalų rūgštys gali skatinti sveiko odos audinio atsikūrimą, o vykstant šiam procesui veiksmingai šalinami odos atspalvio nelygumai.
Ricinos aliejus turi žemą komedogeninį indeksą, kitaip sakant, jis neužkemša odos porų, todėl mažina juodų inkštirų atsiradimo riziką. Dėl šios priežasties jis laikomas tinkama jautrios odos priežiūros priemone.
Odos priežiūros priemonės, ypač veido kremai ir aliejai, gali būti net labai brangūs, o štai ricinos aliejaus, teikiančio labai panašų drėkinamąjį ir kitokį poveikį, galima įsigyti už tikrai prieinamą kainą.
Dėl priešuždegiminių savybių tiek ricinos aliejus, tiek ricinoleino rūgštis laikomi veiksmingai odos sudirgimą mažinančiomis priemonėmis.
Antimikrobiniu poveikiu pasižymintis produktas neleidžia plisti ligas sukeliantiems mikrobams ir teikia apsaugą nuo bakterinės kilmės infekcijų.
Ricinos aliejuje esantys trigliceridai palaiko tinkamą odos drėgmės lygį, todėl šiuo aliejumi patartina tepti išsausėjusią odą. Ricinos aliejus gali turėti drėkinamąjį poveikį, tiksliau, jis padeda odai pasisavinti aplinkoje esančią drėgmę, todėl yra tinkamas odai drėkinti.
Trigliceridai pasitarnauja ir kaip odos valymo pagalbininkai.
Nors ricinos aliejuje tikrai esama su odos būklės gerinimu siejamų cheminių junginių, dermatologinis jo veiksmingumas kol kas nėra pakankamai ištirtas ir nurodomi pranašumai stokoja mokslinių įrodymų. Vis dėlto jis dažnai rekomenduojamas kaip papildoma kokios nors problemos šalinimo priemonė.
Naudojimas
Ricinos aliejus į odą įsigeria toli gražu ne iš karto, tačiau jį praskiedus absorbcija pagerėja.
Ricinos aliejų galima skiesti kitų rūšių aliejumi, pavyzdžiui, alyvuogių arba žemės riešutų. Rekomenduojamas santykis – 1:1, kitaip sakant, ricinos aliejaus turi būti tiek pat, kiek to, su kuriuo jis maišomas.
Nepageidaujamas poveikis
Nepaisant plačiai aptarinėjamų daug žadančių teigiamų ricinos aliejaus savybių, svarbu atminti, kad daugelis nuostatų nėra laikomos moksliškai pagrįstomis, nes apie jas neužsimenama jokių rimtų tyrimų išvadose.
Tiksliau, dažniausiai aprašant tyrimus dėmesys kreipiamas tik į konkretų atvejį, kai ricinos aliejaus naudojimas pasiteisino, tačiau nepateikiama tikslių duomenų, leidžiančių daryti bendro pobūdžio apibendrinimus.
Kalbant apie pašalinį šio produkto efektą, matyt, vertėtų išskirti alerginį poveikį primenančias reakcijas – odos bėrimą, tinimą ir niežėjimą. Pasireiškus ricinos aliejaus sukeltai alerginei reakcija, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Pabaigai
Ricinos aliejus – veiksminga ir nebrangi, konkrečiomis teigiamomis savybėmis pasižyminti priemonė odos būklei gerinti.
Dažniausiai linksniuojami ricinos aliejaus teikiami pranašumai dar turi būti įrodyti moksliškai – tik tada bus galima laikyti juos neginčijamais.
Šis aliejus tik retais atvejais sukelią kokį nors nepageidaujamą efektą, tačiau prieš tepant jį ant veido ar kitų kūno sričių odos šiukštu negalima pamiršti ir apie galimą šalutinį poveikį.
Lrt.lt
