Sirgti nenorime niekas. Tačiau tai, kad būdami viešose vietose imamės tam tikrų apsisaugojimo nuo galimų infekcijų priemonių, – tik pusė pergalės. Ligų sukėlėjų apstu ne tik viešosiose vietose, bet ir kiekvieno iš mūsų namuose. Svetainėje cheatsheet.com pateikiamas sąrašas net 15 dalykų, kurie gali būti potencialūs ligų ir negalavimų šaltiniai.
1. Skalbimo mašinos išrastos tam, kad nešvarūs drabužiai vėl taptų švarūs, tačiau taip atsitinka ne visada. Į skalbimo mašiną reguliariai krauname drabužius, kaip antai nešvarius apatinius, kuriuose knibždėte knibžda begalė pavojingų bakterijų. Nustatyta, kad skalbimo mašinose pasitaiko stafilokokų. Skalbimo priemonės, deja, sunaikina ne viską, o tai reiškia, kad bakterijos nuo vienų drabužių gali patekti ant kitų. Kad rizika būtų kuo mažesnė, patariama retkarčiais prasukti tuščią skalbimo mašiną (be skalbinių) naudojant baliklį.
2. Nuotolinio valdymo pultelis. Pamėginkite suskaičiuoti, kiek skirtingų rankų kasdien paliečia jūsų televizoriaus pultelį. O jei sergate ir esate nedarbingas, pultelio jūs, ko gero, nepaleidžiate iš rankų kiaurą dieną. Toks pultelis yra tiesiog aplipęs įvairių rūšių mikrobais – juk kažin ar dažnai jį kruopščiai nuvalote. Kad rizika būtų kuo mažesnė, rekomenduojama kartą per savaitę pultelį nuvalyti antibakterine servetėle. Jei tektų pulteliu pasinaudoti viešbučio kambaryje, verčiau iš anksto jį nusivalykite.
3. Paklodės. Jei nesate iš tų, kurie paklodes keičia dažnai, sukluskite: paklodėse gyvena begalės mikroorganizmų, galinčių sukelti įvairių negalavimų. Jei lovoje naudojatės telefonu, bakterijos nuo telefono patenka ant jūsų rankų, o nuo rankų – ant patalų. Jei lovoje mėgstate užkąsti, bakterijoms sukuriate dar tinkamesnę terpę. Prakaitas, negyvos odos ląstelės ir visas kitas žmogaus organizmo „palikimas“ – viskas nugula į lovą. Paklodes rekomenduojama keisti bent kas antrą savaitę.
4. Dantų šepetukas. Jei jūsų dantų šepetukas yra tik jūsų ir niekieno daugiau, tuomet lyg ir nėra ko jaudintis. Deja, ne visai: į dėklą įdėtas drėgnas dantų šepetukas – itin palanki terpė daugintis bakterijoms. O jei šepetuką vonios kambaryje paliekate atvirą, ant jo gali patekti sporos net iš tualeto vidaus. Taip, supratote teisingai: dantų šepetukas gali užsiteršti išmatų dalelėmis. Keisti dantų šepetuką rekomenduojama kas kelis mėnesius, o vandenį tualete reikėtų nuleisti uždarius dangtį.
5. Oro šildytuvas arba kondicionierius. Neprižiūrėtos oro šildymo ir vėsinimo sistemos gali būti viena iš kvėpavimo problemų, alergijų ir kitokių negalavimų priežasčių. Nevalomuose ortakiuose dažnai užsiveisia pelėsis, kuris paskui, orui cirkuliuojant, pasklinda patalpoje. Per ortakius į patalpas patenka ir įvairūs alergenai. Tai gali sukelti gerklės peršulį, kosulį, priversti pasijusti prastai. Ortakių dažnai valyti nebūtina –pakaktų kas trejus–penkerius metus.
6. Dulkių siurblys. Namus dulkių siurblys padaro švaresnius, bet kambario orą – toli gražu ne. Į dulkių siurblio filtrą patekusios bakterijos gali ištrūkti ir pasklisti ore. Įkvėpus dulkių siurblio išpūstų lauk bakterijų ir mikroskopinių sporų, kyla rizika pasigauti bjaurią infekciją ar net alergiją. Dauguma naujos kartos dulkių siurblių bakterijas sėkmingai sulaiko, taigi jei ruošiatės seną dulkių siurblį pakeisti nauju, – pirmyn!
7. Grindys. Net jei grindis namuose plautumėte kasdien, vis tiek bakterijų ant jų liktų. Tai normalu. Todėl vienintelis dalykas, į kurį reikėtų kreiptį dėmesį, yra tai, kas ant tų grindų atsiduria. Daugybę bakterijų į namus atsinešame iš lauko su batais, todėl visų pirma ant grindų nereikėtų dėti maisto. Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad vadinamoji penkių sekundžių taisyklė nėra aksioma. Jei nevengsite dėti į burną maisto, pakelto nuo grindų, rizikuojate užsikrėsti bakterijomis ir sunegaluoti.
8. Kompiuteris. Jei naudojatės nešiojamuoju kompiuteriu, veikiausiai pasitaiko, kad jį vienur ar kitur išsinešate. Svarbu žinoti, kad kiekvienas paviršius, ant kurio dedate kompiuterį, yra kaskart vis naujas bakterijų šaltinis. Jei parsinešę nešiojamąjį kompiuterį padėsite jį ant virtuvės ar valgomojo stalo, žinokite – bakterijos nuo kompiuterio netruks pasklisti ir ant jo. Jei nusprendėte kompiuteriu padirbėti sėdėdami kavinėje, grįžę namo būtinai jį dezinfekuokite, ypač – jei prasidėjęs gripo sezonas.
9. Nesandarūs vamzdžiai. Viena didžiausių bėdų, susijusių su varvančiais vamzdžiais, – tai pelėsis. Pelėsis susidaro dėl drėgmės, kuri atsiranda dėl vamzdžių nesandarumo. Žmogus gali sunegaluoti įkvėpęs pelėsio sporų. Maža to, jei vandenį leidžia nesandarūs nuotekų vamzdžiai, pavojingų bakterijų gali pakliūti ir į vandentiekio sistemą. Jei iš geriamojo vandens čiaupo imti sklisti kanalizacijos kvapas, nedelsdami kvieskite santechniką.
10. Oro gaivikliai pagerina namų kvapą, o štai oro kokybės, deja, ne. Oro gaivikliuose yra lakiųjų organinių junginių (LOJ), kurių sudėtyje gali būti pavojingų chemikalų. Nuolat kvėpuojant šiais chemikalais, kyla reali rizika plaučiams. Tyrimai rodo, kad vaikai, kvėpuodami oru, kuriame yra lakiųjų organinių junginių, labiau rizikuoja ankstyvame amžiuje susirgti astma.
11. Dušo kabina. Kiekvieną namų kampą būtina reguliariai valyti, tačiau daugiausia dėmesio reikėtų skirti virtuvei ir vonios kambariui. Itin sąžiningai stenkitės iššveisti dušo kabiną. Kadangi dušo kabinoje pastoviai drėgna, čia labai mėgsta veistis pelėsis. Ant dušo kabinos sienų gausu įvairių mikroorganizmų – jų rastumėte net dušo galvutėje. Kad išvengtumėte grėsmės sveikatai, dušo kabiną valykite bent kartą per savaitę.
12. Žirklėmis kerpame ir karpome daug ką, tačiau praktiškai niekada jų nevalome. Žirklėmis atidarome iš pašto parsineštą siuntinį, tomis pačiomis žirklėmis atkerpame mėsos pakuotę, o tada tas žirkles šast – atgal į stalčių. Žirklėmis pasinaudojame nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau mikrobų ant jų – taip pat nesuskaičiuojama galybė. Rekomenduojama žirkles dezinfekuoti kaskart, jomis palietus neapdorotus maisto produktus, ir nepamiršti reguliariai jų nuvalyti, idant neplistų mikrobai.
13. Indų kempinėlėse gyvena milijonai bakterijų. Ko norėti – juk jos nuolat gauna drėgmės ir yra naudojamos didžiausiems nešvarumams pašalinti. Tą pačią kempinėlę dažnas panaudoja ir kitur: ja ne tik plaunami indai, bet ir valomi įvairūs paviršiai, prietaisai ir pan. Taip elgdamiesi, platiname bakterijas. Pasinaudojus kempinėle, reikėtų skirti bent 20 sekundžių jai gerai išplauti. Taip pat patartina jos niekada nepalikti mirkti kriauklėje.
14. Makiažo šepetėliais naudojasi toli gražu ne kiekvienas, tačiau tie, kurie naudojasi, turėtų žinoti, kad ant jų – begalės bakterijų. Jei veido procedūroms juos naudojate kasdien, ant jų susikaupia vis daugiau riebalų, odos ląstelių ir, žinoma, bakterijų. Nevalomi makiažo šepetėliai gali būti bėrimų ir kitų odos problemų priežastis. Norint išvengti šių nemalonių padarinių, rekomenduojama juos valyti kas kelias savaites.
15. Laistymo žarna, ko gero, nėra tas daiktas, iš kurio norėtumėte atsigerti. Ir nors karštą vasaros dieną tokia mintis gal ir galėtų aplankyti, geriau šiai pagundai nepasiduoti. Laistymo žarnos viduje – tamsu ir drėgna, taigi tai grynų gryniausia bakterijų veisykla. Lyg to būtų maža, tyrimais nustatyta, kad laistymo žarna atitekantis vanduo dažnai pasižymi nesaugiu švino kiekiu. Taigi kai kitą kartą pajusite troškulį, nepatingėkite pasivaikščioti iki namo.
Lrt.lt
