Prieš leidžiantis į ilgus žygius, pirmiausia derėtų pasirūpinti organizmo ištverme. Pavyzdžiui, kasdien skirti laiko ilgiems pasivaikščiojimams ar triskart per savaitę – bėgiojimui ristele. Tuomet žygio metu keliasdešimt ir daugiau kilometrų per dieną nesukels organizmui šoko. Antra, iš anksto būtina pasirūpinti pėdomis ir kojomis – jei kojos neneša, nepadės ir žygio draugai.
Batai, kojinės ir pleistrai – pagrindiniai keleivio atributai
„Svarbiausias pirkinys ilgesniems ar trumpesniems žygiams yra geri batai. Prieš kelionę juos reikia bent savaitę ar dvi pranešioti, visiškai nauji batai gali pridaryti bėdų. Nebent pasitaiko, kad visai sunešiojus žygeivio batus juos tenka keisti identiška nauja batų pora. Taip prieš paskutiniąją kelionę nutiko ir man, tad viskas praėjo sklandžiai“, – apie patogių ir pranešiotų batų būtinybę kalba ką tik iš Nepalo sugrįžęs, daugelį viršukalnių įveikęs Tadas Jeršovas.
Anot jo, antrasis svarbus sėkmingo žygio kriterijus – kojinės. Žygiams netinka įprastinės medvilninės kojinės, nes jos greitai sudrėksta, ilgai džiūsta. Nutrynimai dažniausiai nutinka drėgnoje terpėje, tad einant ilgus atstumus, pėdas būtina išlaikyti sausas. Tam geriausiai tinka sintetinio pluošto kojinės su frotinėmis kilpelėmis, kurios palaiko oro cirkuliaciją ir išgarina drėgmę. Kojinių skaičių į kuprinę galima planuoti pagal nueinamų kilometrų skaičių – kojines rekomenduojama keisti kas 30–45 kilometrus.
Trečia keliautojo pareiga – rūpintis, kad pėdų nepritrintų. Čia tenka pasitelkti specialias pėdų priežiūros priemones – pėdoms skirtą pieštuką ir pleistrus.
„Į kiekvieno keliautojo kuprinę telpa specialus nuo pėdų nutrynimo skirtas pieštukas. Jis padengia odą apsaugine plėvele ir mažina trintį. Jei nuospaudų ar pūslių ant pėdų nepavyksta išvengti, geriausias išsigelbėjimas – hidrakoloidiniai pleistrai. Šie vandens pagrindu sukurti pleistrai yra storesni nei įprastiniai, užtikrina žaizdos gijimui reikalingą drėgmę ir paskatina jos gijimą. Kelionėje ypač svarbu tai, kad jų nereikia perklijuoti – pleistras laikosi tol, kol žaizda sugyja“, – pasakoja budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė.
T. Jeršovas pasakoja, jog paskutiniojo žygio Nepale metu kiekvieną rytą prieš audamasis kojines ir batus pėdas ištepdavo vazelinu. Nors žygis truko 45 dienas, dėl šios prevencijos batai nė sykio nepritrynė, ir pėdos visiškai nekėlė rūpesčių.
Mikroelementų tirpalai raumenims
Ištvermės treniruotės prieš žygį – būtinos, nes paruošia raumenis ir kraujotakos sistemą didesniems krūviams. Visgi dėl neįprastai ilgų atstumų net ir treniruoti raumenys pervargsta. Tad ilgiems maršrutams, ypač kalnuose, į kuprinę reikėtų įsidėti ir elektrolitų bei magnio tirpalų.
„Profesionalūs keliautojai prieš keliones įsigyja elektrolitų ir magnio miltelių, kuriuos, sumaišę su vandeniu, gurkšnoja iš gertuvės žygio metu. Šiuose tirpaluose yra ne tik būtinų mikroelementų, bet ir gliukozės, tad jie atkuria mikroelementų lygį ir suteikia energijos“, – sako I. Norkienė.
Reguliariai į žygius einantis T. Jeršovas priduria, kad tiek šiuos tirpalus, tiek vandenį ilgo žygio metu rekomenduoja gerti nuolat po kelis gurkšnius. Lygiai taip pat ir gliukozės suteikiančių užkandžių – riešutų ar džiovintų vaisių – pataria valgyti dažnai, bet mažais kiekiais.
„Organizmui nėra gerai, jei keliautojas vienu sustojimu išgeria didelį vandens kiekį. Daug lengviau įsisavinime po truputį geriamus skysčius. Beje, jei pajutote troškulį, tai reiškia, jog organizmui trūksta maždaug litro vandens. Todėl mano taisyklė kelionėje karštame klimate – per vieną valandą išgerti iki litro vandens“, – sako keliautojas.
Vaistinėlėje – dezinfekcijai skirtos priemonės
Priklausomai nuo kelionės maršruto ir keliautojų grupės dydžio, grupėje turi būti viena ar kelios vaistinėlės. Jose būtina turėti dezinfekcijai skirtų priemonių. Pritrynus kojas ir pūslei sutrūkus, susiformuoja žaizda, tuomet svarbiausia pasirūpinti jos dezinfekcija.
„Jei žygio metu susižeidėte, pirmiausiai žaizdą išplaukite švariu vandeniu ir, dezinfekavę turimu antiseptiku, sutvarstykite. Paskatinti žaizdos gijimą gali ir specialūs tepalai su cinku bei hialurono rūgštimi. Tad jais verta pasirūpinti, jei planuojate žygiuoti ilgiau nei dieną“, – pataria BENU vaistininkė.
Galiausiai – jei keliautojas žino, kad jį panašių kelionių metu vargina kojų tinimas, jam gali padėti jį mažinantys heparino tepalai. Kai žygis nėra ilgas ir kuprinėje yra daugiau vietos, galima įsimesti ir kojų raumenis gaivinančius tepalus ar energijos suteikiančių eterinių aliejų mišinių.