Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) imasi vis griežtesnių priemonių, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo atvejus, skiriant judėjimą lengvinančias specialias ortopedijos technikos priemones, kurios kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Na, o siekiant skatinti žmonių sąmoningumą netoleruoti piktnaudžiavimo šioje srityje, VLK su Lietuvos samariečių bendrija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria pradedama socialinėakcija „Neskriausk silpnesnio!“.
Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, siekiant užtikrinti skaidrų PSDF lėšų naudojimą ir tai, kad ortopedijos priemonių prieinamumas žmonėms didėtų, o jos pasiektų tuos, kuriems tikrai jų reikia, nuolat stebima situacija šioje srityje.
Anot l.e.p. VLK direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, tuo tikslu yra rengiami specialūs patikrinimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip išduodamos ortopedijos priemonės – specialūs ortopediniai batai, kelio ar nugaros įtvarai ir kitos judėjimą lengvinančios priemonės.
„Šių tikrinimų metu, kuomet tikrinamos ir ortopedijos įmonės, ir tokias priemones gavę pacientai, neretai yra nustatoma nemažai pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų, ko neturėtų būti ortopedijos priemonių kompensavimo srityje“, – sako G. Kacevičius.
VLK direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, galima išskirti dažniausiai pasikartojančius pažeidimus.
„Pavyzdžiui, ortopedijos priemones gaminančios įmonės skiria pigesnius gaminius, nei oficialiai deklaruoja ir prašo kompensuoti. Išduodami ne tokie gaminiai, kaip oficialiai deklaruojama, pavyzdžiui, protezas ne visai kojai, o tik pusei kojos arba pacientui reikia įtvaro kojai, o jis gauna įtvarą nugarai. Būna ir tokių atvejų, kad gaminiai išvis neišduodami, nors prašoma kompensuoti arba išduodami ne individualūs ir konkrečiam žmogui pritaikyti gaminiai, o serijiniai. Kartais būna ir taip, kad gaminiai išduodami net tada, kai žmogus neprašo ir kuriam jų nereikia“, – sako N. Bernotienė.
Ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, siekiant apriboti tokius piktnaudžiavimo atvejus ateityje, griežtinama šių priemonių išdavimo tvarka.
„Šios naujovės yra įtvirtinamos teisės aktuose. Dalis jų jau įsigaliojo nuo rugpjūčio mėnesio, o kitas rengiamasi priimti artimiausiu metu. Džiugu tai, kad mūsų taikomos priemonės jau davė ir konkrečių rezultatų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ligonių kasų tikrinimų metu nustatyta beveik 30 tūkst. eurų žala, o šias lėšas ortopedijos įmonės jau sugrąžino į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tai išties labai dideli pinigai, kuriuos galima panaudoti pacientų gerovei“, – atkreipia dėmesį ministrė.
VLK direktoriaus pavaduotojos N. Bernotienės teigimu, nustačius minėtus pažeidimus, jau yra dalinai apribota dviejų ortopedijos įmonių veikla, o iki tol vykę mokėjimai jiems pagal sutartis – sustabdyti. Taip pat vykdomi patikrinimai ir kitose įmonėse. Be to, šiais metais kaip partneriai pasitelkti Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai, kurie kartu vyksta į tokius tikrinimus.
L.e.p. VLK direktoriaus G. Kacevičiaus teigimu, tuo tikslu pradedama ir socialinė akcija „Neskriausk silpnesnio!“.
„Kreipiamės į žmones, prašome jų būti socialiai atsakingais, pilietiškais, netoleruoti neteisybės, piktnaudžiavimo, kai visa tai mato šalia. Svarbu suprasti, kad leisdami neteisėtiems dalykams klestėti, mes skriaudžiame tuos, kurie ir taip yra likimo nuskriausti – tuos, kuriems iš tikrųjų reikia specialių ir sudėtingesnių judėjimą lengvinančių priemonių, bet negali jų gauti, nes kiti gauna pirmiau“, – sako G. Kacevičius.
Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidento Mindaugo Vėlyvio teigimu, visi norintieji, kurie gavo ortopedijos technikos priemones, tačiau jų nenešiojo ir neketina nešioti, nes nėra reikalingos, gali jas grąžinti į teritorinių ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyrius anonimiškai. Iš čia jas paims samariečių atstovai ir padės išdalinti tiems žmonėms, kuriems tikrai jų reikia.
VLK duomenimis, per metus iš PSDF apmokama apie 130 tūkst. vienetų ortopedijos technikos priemonių, kasmet jas gauna apie 97 tūkst. pacientų, tai yra maždaug kas trisdešimtas šalies gyventojas. 2014 m. joms kompensuoti išleista daugiau kaip 10,1 mln. eurų, o 2015 m. numatyta 10,1 mln. eurų.
Valstybinės ligonių kasos
