Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą. Šis leidžia po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja mažąjį pacientą. Toks testas yra svarbus ir gydytojams padeda nuspręsti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti ir be jų.
Ligonių kasoms prieš kelis metus pradėjus gydytojus finansiškai skatinti už specialaus testo atlikimą, minėtų tyrimų padaroma vis daugiau. Pavyzdžiui, 2016 m. buvo atlikta beveik 11 tūkst., o pernai – net 14,4 tūkst. tokių tyrimų.
„Šeimos gydytojai skatinami atlikti šį tyrimą, tam skiriama lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šis tyrimas yra palengvinimas šeimos gydytojams, kurie per keletą minučių gali tiksliau vaikams nustatyti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus. Atlikęs testą ir gavęs atsakymą, gydytojas turi akivaizdų įrodymą, kada reikia, o kada nereikia skirti antibiotikų“,– sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Pasak VLK specialistės, be reikalo vartojami antibiotikai yra žalingi vaikui, tačiau būna atvejų, kai tėvai primygtinai prašo gydytojo tokių paskirti. Jie įsitikinę, kad be šių vaistų jų vaikas nepasveiks ar sveiks daug ilgiau. Tačiau specialistai primena, kad be reikalo vartojami vaistai yra žalingi. „Antibiotikai – tai specialiai kovoti su bakterijomis sukurti vaistai, kurie naikina bakterijas, stabdo jų augimą. Peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šias ligas antibiotikais nėra prasmės, nes jie nepadeda sumažinti ligos simptomų – karščiavimo, kosulio, slogos“, – teigia O. Burokienė.
Pradėjus gydytojus skatinti už greitojo streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimą, ėmė mažėti antibiotikų skyrimo mastas vaikams. Preliminariais VLK duomenimis, pernai, palyginti su 2015 m., vaikų, vartojusių antibiotikus skaičius mažėjo apie 7 proc. (jei 2015 m. juos vartojo 186,8 tūkst., tai 2017 m. – 173,7 tūkst. vaikų). Pernai 19 proc., palyginti su 2015 m., mažėjo ir PSDF išlaidos šiems vaistams (jei pernai išleista daugiau nei 1 mln. eurų, tai 2015 m. – apie 1,3 mln. eurų).
„Džiaugiamės, kad ligonių kasų vykdoma antibiotikų vaikams skyrimo stebėsena, kontrolė bei galimybė 2–7 metų vaikams iš PSDF lėšų atlikti apmokamą greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą, jau davė teigiamų rezultatų. Antibiotikų skyrimo mastas vaikams pradėjo žymiai mažėti“, – sako O. Burokienė.
Gydytojai atkreipia visuomenės dėmesį, kad antibiotikai veikia tik bakterijų sukeltas infekcijas (A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltus tonzilių, gerklų, nosiaryklės uždegimus). Gydant antibiotikais A grupės streptokoką, antigenas išnyksta. Ankstyvas šio sukėlėjo išaiškinimas ir gydymas, stabdo šių ligų komplikacijų vystymąsi. Tuo tarpu nesaikingas antibiotikų vartojimas lemia, jog bakterijos tampa jiems atsparios, todėl svarbu jų nevartoti nepagrįstai ir neteisingai.