Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė rodo, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie e. recepto rašymo, o kai kuriose gydymo įstaigose jau visi išrašomi receptai – elektroniniai.
Jei lygintume praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, matytume, kad kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų. Nemažai yra ir tokių gydymo įstaigų, kurios 2017 m. kovą išrašydavo vos 2-4 proc. e. receptų ar apskritai dar nebuvo išrašiusios nė vieno e. recepto, o pernai lapkritį jau 70-100 proc. jose išrašytų receptų buvo elektroniniai.
Prie e. sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 d. jau prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų – beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa. Iš viso nuo pat e. recepto naudojimo pradžios jau buvo išrašyta daugiau nei 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) e. receptų išrašyta kompensuojamiesiems, likusieji – nekompensuojamiesiems vaistams.
„Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką buvo baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią. Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Jos teigimu, jei nebūtų pasitaikę sistemos problemų ir trukdžių, kurių didžioji dalis pastaruoju metu jau ištaisyta bei pašalinta, o pačios sistemos darbas optimizuotas, tikėtina, kad e. receptų būtų išrašyta dar daugiau.
Tarp padariusių didžiausią pažangą – ir ligoninės, ir pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC). Ypač didelę pažangą naudojant e. receptus tarp ligoninių padarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, kurie per paskutinius tris mėnesius beveik visus kompensuojamus receptus išrašo elektroniniu būdu, ją vejasi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Taip pat didžiulę pažangą padarė Švenčionių rajono ligoninė, kurioje dar pernai kovą e. receptų buvo išrašoma vos 2 proc., bei Raseinių, Ukmergės ir Šakių ligoninės.
Aktyviai receptus išrašo Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės, Šilalės, Žąslių, Kruonio, Luokės, Kartenos, Salantų PSPC. Prie 100 proc. artėja ir kai kurios kitos šalies gydymo įstaigos – Šeduvos, Jonavos, Varnių, Elektrėnų, Švenčionių rajono, Kelmės rajono, Kalvarijos, Kėdainių PSPC,. Šiose gydymo įstaigose pernai lapkritį jau virš 70 proc. visų išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo elektroniniai.
Taip pat vertėtų paminėti, kad ir ambulatorijos sėkmingai išrašo e. receptus, pvz. Sangrūdos ambulatorija, kuri kovo mėnesį išrašydavo tik 11 proc. kompensuojamų vaistų e. receptų, šiuo metu išrašo arti 100 proc., taip pat aktyviai rašo ir nekompensuojamųjų vaistų e. receptus.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti kaip jį vartoti. Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, – sako viceministrė K. Garuolienė.
E. recepto privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus. Prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė apie 90 proc. vaistinių.
Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti neatitikimus, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, ir jam nereikės vėl eiti pas gydytoją, o po to – atgal į vaistinę.
Pacientų, kurie jau nesikrato e. recepto, taip pat sparčiai daugėja, nes jie įvertino ir kitus šio recepto privalumus: savo paskyroje e. sveikatos portale jie visada gali pasižiūrėti, kokie receptai išrašyti, kokius vaistus ir kaip turi vartoti. Be to, jiems nereikia kompensuojamųjų vaistų paso, kuris neretai buvo pamirštamas ar pametamas, o įsigyjant naują pacientui tekdavo susimokėti.
