Šiandien visiems įdomu palyginti pasaulio valstybių pragyvenimo lygius, infliacijas, korupcijas ir panašiai. Tada lengviau suprasti, kokie esame – geresni, blogesni, daugiau ar mažiau panašūs į kaimynus ir tolimus kraštus. Praeitą savaitę “The Economist” paskelbė dar vieną įdomų pasaulio šalių reitingą – kiek kas valgo mėsos ir jos produktų. Statistika apima 177 pasaulio šalis, taigi, beveik visą pasaulį. Tyrimą atliko Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija. Tai įdomu ne šiaip sau, nes gali pašnibždėti sprendimus žemės ūkiui, maisto pramonei, sveikatos apsaugai, galiausiai – užsienio politikai, nes prekyba maisto produktais ir jų žaliava yra svarbi užsienio prekybos komponentė. Ar tikrai mėsėdžiai maitinasi nesveikai – valgantys mėsą gyvena trumpiau, ar tikrai žmogus atsirado iš beždžionės – vegetarės?
Pažvelgus į tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vegetarai pralaimi – žmonės niekaip negali apsieiti be mėsos, mėsos valgytojų nesulaikomai daugėja. (Besidomintiems detalėmis: http://www.scribd.com/EconomistDailychart/d/91840616-Meat-Consumption-Per-Person )
Prieš penkiasdešimt metų suvalgydavome 70 mln. tonų mėsos per metus, 2007 metais (o tų metų duomenys ir skelbiami) beveik keturis kartus daugiau. Aišku, ir žmonių skaičius padidėjo, bet ne keturis kartus.
Tai pat skaičiuojant galima patirti, kad statistinis Homo sapiens 1961 metais suvalgydavo 22 kg mėsos per metus, o štai minėtais 2007-siais jau beveik 40, Prieš penkiasdešimt metų tai būtų dešrelės dydžio mėsos gabalėlis per dieną, šiandien jau beveik dvi dešrelės.
Pasikeitė ir skonis. Prieš pusė amžiaus jautiena ir veršiena sudarė apie 40 procento visos mėsos, šiandien jai tenka tik 23 procentai. Dažniausiai pasirenkamas gyvūnas suvalgymui – kiaulė, sudaranti daugiau kaip trečdalį suvalgomos mėsos. Kiaulė nenugalima. Keliasdešimt tūkstančių kiaulių kasdien virsta mūsų maistu – nuo ausų prie alaus iki įmantriai paruoštų kumpių. Pramoninė paukštininkystė ir sveiko maisto propaganda skina kelią paukštienos valgymui – jos suvartojimas išaugo nuo 12 iki 31 procento.
Kas gi tie didžiausi pasaulio mėsėdžiai? Nors sparčiausiai augantis mėsos vartotojų regionas yra Kinija, vis tik didžiausi mėsėdžiai tebėra Europoje. Pagal bendrą mėsos suvartojimą pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui pirmauja… Liuksemburgas. Matyt hamburgerius teks pervadinti liuksemburgeriais. Statistinis biurgeris čia suvalgo mėsos beveik keturios kartus daugiau už pasaulio vidurkį. Liuksemburgiečiai yra antri pasaulyje pagal jautienos suvartojimą, nusileisdami tik argentiniečiams. Pastarieji gi yra vieni didžiausių pasaulyje jautienos tiekėjų. Matyt, suvalgo, ko nepavyksta parduoti.
Didžiausių pasaulio mėsos valgytojų penketuką be liuksemburgiečių sudaro amerikiečiai, australai, naujazelandiečiai ir ispanai. Didžiausi kiaulienos fanai – austrai. Statistinis austras per metus pasiunčia į savo skrandį 66 kilogramus kiaulienos, nukonkuruodami serbus, ispanus ir vokiečius. Beje, didžiausi avių ir ožkų valgytojai yra mongolai, gi paukštiena mieliausia Karibų baseino ir Persų įlankos šalims.
Lentelės apačioje – Indija, Bangladešas ir Afrikos šalys. Statistinis karvių garbintojas per metus tesuvalgo kiek daugiau nei 3 kilogramus mėsytės.
Nenustebinsiu pasakydamas, kad lietuviai yra visai neblogi mėsėdžiai – esame 36-ti pasaulyje. Lietuvis per metus suvalgo 77 kilogramus mėsos, o tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Kiaulė ir Lietuvoje nenugalima. Lietuviui tenka 44 kg kiaulienos per metus, o tai trigubai daugiau nei pasaulio vidurkis, nors nuo pirmaujančių šioje srityje austrų atsiliekame trečdaliu.
Dažnai verkšlename, kad gyvename blogiau už kaimynus. Pradžiuginsiu. Pagal mėsos valgymą kaimynus lenkiame. Lenkai sąraše 38-ti, baltarusiai – 43-ti, latviai – 55-ti, rusai – 56-ti. Nemenka paguoda.
Kadangi švenčiame narystės Europos Sąjungoje metines ir minime visokių pavidalų Europos dienas, verta pastebėti, kad Europos Sąjungos šalys yra garbingos mėsos valgytojos. Mažiausiai Europos Sąjungoje mėsos valgančios šalys – Estija ir Slovakija užima atitinkamai 59 ir 60 vietas, tad visa ES yra pirmame pasaulio trečdalyje. Ne vienos ES šalies nėra šalių-vegetarių tarpe. (Panaši situacija ir NATO, ten tik Turkija – išimtis)
Analizuojant skaičius galima prieiti prie išvados, kad mėsos vartojimas sveikatai tikrai nekenkia, sveikatą, matyt, užtikrina ne mėsos ar daržovių kiekis, o gerai ar blogai organizuota sveikatos apsauga. Mėsos daugiausiai valgo turtingesnės bendruomenės, galinčios sau leisti įvairesnį maistą. Tad, kaip bebūtų liūdna, tenka konstatuoti, kad kuo storesnė piniginė, tuo ir mėsytės labiau norisi. O jei to nėra, vien oru ir daržovėmis sveikas nebūsi.
LR Seimo narys Egidijus Vareikis
