Seimas iki žiemos apsispręs, ar leisti gydymo įstaigoms įsigyti ir naudoti vaistus nelietuviškose pakuotėse. Tokie vaistai į mažmeninę prekybą nepatektų ir vaistinėse parduodami nebūtų, juos būtų galima naudoti tik gydymo įstaigose.
Seimas antradienį priėmė svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms galėtų būti tiekiami registruoti vaistiniai preparatai pakuotėmis bet kokia Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės kalba, vartojant lotynišką raidyną.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tokie vaistai galėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. gydymo įstaigose naudojamų vaistų ir tai būtų veiksminga priemonė mažinti vaistinių preparatų kainas. Jis paneigė, kad į rinką gali patekti „nekokybiški ar antrarūšiai vaistai“:
„Tai bus tie patys vaistai, kurie registruoti ES ir tiekiami ir į Lietuvą“, - tvirtino A.Veryga.
Jis taip pat tikino, kad medikams vaistai nelietuviškose pakuotėse keblumų nesukels. Jis neprognozavo, kiek medicinos įstaigos sutaupys lėšų, naudodamos tokius vaistus.
Anot A.Verygos, Seimui leidus ligoninėms gauti vaistus nelietuviškomis pakuotėmis, medikai juos galėtų pradėti naudoti labai greitai, nes tokių vaistų tiekėjai yra pasiruošę juos pristatyti.
Labai panašias pataisas Sveikatos apsaugos ministerija Seimui teikė 2012 metų rudenį - tada siūlyta leisti laikinai tiekti į Lietuvą registruotus vaistus pakuotėmis užsienio kalba ir vaistus, skirtus nepagydomoms ligoms. Šiuos vaistus siūlyta leisti įvežti tik didmeninio platinimo licenciją turinčioms įmonėms ir tik nustačius, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti tinkamo ir reikiamo dažnumo vaistų lietuviškose pakuotėse tiekimo. Bet dėl Seimo rinkimų šios pataisos liko nenagrinėtos.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
Vilnius, rugsėjo 12 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
