Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) žmogus gali jaustis saugiai. Tokiu atveju paciento gydymo išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Tuomet neapsidraudęs asmuo už suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas turi sumokėti pilną jos kainą iš savo kišenės. Dažniausiai klausiama – kokios tai sumos?
Specialistai pateikia pavyzdžius – apendicito operacija ir gydymas ligoninėje asmeniui kainuotų nuo 719 iki 1240 eurų. Insulto gydymas ligoninėje kainuotų nuo 640 iki 8921 eurų, o rimtesnė operacija, kaip inksto transplantacijos operacija ir gydymas, atsieitų net 22 000 eurų. Tuomet vieni brangiausiai kainuojantys vaistai yra nuo vėžio, pavyzdžiui, gydant krūties vėžį, vaistai kainuotų apie 35 000 eurų, o nuo inkstų vėžio – apie 37 000 eurų.
Taigi, daugelis neišgalėtų tiek sumokėti, todėl PSD mokantys turi saugumo garantą, kad prireikus net brangiausio gydymo, toks bus apmokamas PSDF lėšomis arba pacientui reikės primokėti tik tam tikrą dalį sumos. Tokia sistema veikia ir daugelyje Europos šalių – Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.
Neapsidraudusiam asmeniui reikėtų už visas suteiktas medicinos pagalbos paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, susimokėti pačiam. Būtinoji pagalba dažnu atveju ir užsienio šalyse teikiama nemokamai visiems asmenims. Būtinosios pagalbos mąstą nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Dažniausiai tokia pagalba yra teikiama dėl ūmaus susirgimo ar gyvybei čia ir dabar gresiančios būklės. Tais atvejais, kai į ligoninę kreipiamasi ne dėl būtinosios pagalbos, gyventojas turi turėti siuntimą. Jį išrašyti gali šeimos gydytojas ar kitas specialistas.
Specialistai primena, kad PSD įmokas turi mokėti visi Lietuvos gyventojai, išskyrus, mokinius, besimokančius pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas, nepilnamečius, studentus, studijuojančius pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų programas, Darbo biržoje užsiregistravusius bedarbius, vieną iš tėvų, auginančių vaiką iki 8 metų, du vaikus ir daugiau nepilnamečių vaikų, pensiją arba šalpos kompensaciją gaunančius, neįgaliuosius, neįgalų žmogų slaugančiuosius. Už šiuos asmenis PSD įmokas sumoka valstybė.
Asmuo yra draustas PSD, jei jis dirba pagal darbo sutartį arba gauna atlyginimą ir moka PSD įmokas – jas „Sodrai“ perveda darbdavys. PSD įmoką sudaro 9 proc. nuo apskaičiuotų pajamų: iš jų 3 proc. moka darbdavys, 6 proc. – darbuotojas.
PSD – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti PSD draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
