Įsibėgėjus vasarai Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad karšti ir saulėti orai nepakenktų sveikatai. Pagrindinių taisyklių laikymasis padės geriau jaustis bei išvengti su perkaitimu susijusių negalavimų.
Nors daugeliui saulė asocijuojasi su vitaminu D bei malonia šiluma, tačiau per ilgas ir per dažnas buvimas saulėje gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Odos nudegimai, perkaitimas, dehidratacija – pagrindinės ilgalaikio buvimo saulėje pasekmės. Norėdami apsaugoti save, venkite vidudienio saulės, paplūdimyje laiką leiskite po skėčiu, saugokite akis ir odą – dėvėkite prigludusius saulės akinius, pasitepkite aukšto SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, apsivilkite laisvus, šviesius drabužius, užsidėkite skrybėlę, kepuraitę ar skarelę. Prisiminkite, jog sveikiausias gėrimas karštą dieną yra vanduo. Norint atsigaivinti geriausia gerti negazuotą arba silpnos mineralizacijos vandenį. Vidutiniškai per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti apie 2 l vandens. Taip pat jokiu būdu nevartokite alkoholio, saldžių ar kofeino turinčių gėrimų. Kauno visuomenės sveikatos biuras primena, kad alkoholio vartojimas kenkia sveikatai, didina riziką patirti įvairias traumas ar nuskęsti. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau paskatina dehidratacijos procesą. Žmogus gali netekti sąmonės, ypač ilgai būdamas saulėkaitoje. Be to, nevalia pamiršti, jog paplūdimys yra vieša vieta, o viešose vietose vartoti alkoholinius gėrimus – draudžiama.
Jei laiką leidžiate mieste, atsivėsinti galite užeiti į prekybos centrus, parduotuves ir kavines, kadangi ten neretai būna įrengtos kondicionavimo sistemos. Karštą vasaros dieną jokiu būdu įkaitusiame automobilyje nepalikite vienų vaikų ir naminių gyvūnų!
Leisdami laiką prie vandens telkinių, nepalikite mažamečių vaikų be priežiūros. Taip pat nerekomenduojama maudytis nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Visuomenės sveikatos specialistai primena, jog negalima maudytis iškart pavalgius, taip pat nereikėtų šokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje. Draudžiama šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius akmenis ar daiktus.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą, jei žmogų ištiko saulės ar šilumos smūgis?
Su perkaitimu susiję negalavimai dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje. Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, ją nuolat drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5°C, antklodę reikėtų pakeisti sausa, duoti nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite, vežkite į gydymo įstaigą.
Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, girdi zvimbimą ausyse, jam mirga akyse, o oda atrodo išblyškusi, pila šaltas prakaitas, galimas ir sąmonės netekimas, jį greičiausiai ištiko saulės smūgis. Nukentėjusįjį, jei jis turi sąmonę, reikia nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, šaltu kompresu vėsinti kaktą, duoti gerti vėsesnių skysčių. Jei saulės smūgio ištiktasis yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
