Ketvirtadienį Vilniuje prasideda Šiaurės ir Baltijos šalių kardiologijos kongresas, per jį žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai, medikai praktikai aiškinsis, kodėl nuo širdies ligų miršta tiek daug lietuvių.
Širdies ir kraujagyslių ligas medikai ir sveikatos politikos formuotojai vadina XXI amžiaus maru, užklupusiu sparčiai besivystančią visuomenę.
Per metus Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 4 mln. žmonių. Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Mūsų šalyje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai – 56 proc. – daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse.
Medikų teigimu, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija, netaisyklinga mityba, nejudrus gyvenimo būdas.
Vilniuje bus skaitomi pranešimai aktualiomis išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, širdies nepakankamumo, aritmijų, širdies ligų prevencijos temomis. Numatytos ir atskiros sesijos, skirtos intervenciniams kardiologams, elektrofiziologams ir kardiochirurgams. Kongreso naujovė – jaunųjų kardiologų sesijos, sesijos skirtos slaugytojoms.
„Tokiuose kongresuose yra pristatomos mokslo naujovės, padedami pagrindai moksliniam bendradarbiavimui, užmezgami asmeniniai profesiniai ryšiai, dalinamasi praktine patirtimi“, – teigė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas.
Penktadienį Neries upės krantinėje vyks kongreso renginiai, skirti visuomenei. Jų metu ekrane bus rodoma vaizdo informacija apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų rizikos veiksnius, matuojamas kraujospūdis, cholesterolio koncentracija kraujyje.
Kongresą inicijuoja Lietuvos kardiologų draugija ir Šiaurė Baltijos šalių aljansas.
Vilnius, birželio 1 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.