Maždaug 1 iš 4 vaikų iki 5 metų amžiaus mirčių yra nulemta nesveikos aplinkos. Dviejų naujų Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ataskaitų duomenimis, kiekvienais metais aplinkos rizikos veiksniai, pavyzdžiui, patalpų ir aplinkos oro tarša, pasyvusis rūkymas, nesaugus vanduo, sanitarijos trūkumas ir nepakankama higiena lemia 1,7 mln. vaikų iki 5 metų amžiaus mirtį.
Pirmoji ataskaita „Paveldėti darnų pasaulį: vaikų sveikatos ir aplinkos atlasas“ (angl. Inheriting a Sustainable World: Atlas on Children’s Health and the Environment) atskleidžia, kad didžiosios dalies labiausiai paplitusių mirties priežasčių tarp vaikų nuo 1 mėnesio iki 5 metų amžiaus – viduriavimo, maliarijos ir pneumonijos – galima išvengti taikant aplinkos rizikos veiksnių mažinimo priemones, pavyzdžiui, didinant saugaus vandens ir švaraus kuro maisto ruošimui prieinamumą.
PSO generalinė direktorė dr. Margarita Chan sako: „Užteršta aplinka yra mirtinai pavojinga, ypač mažiems vaikams. Maži vaikai yra ypač jautrūs užteršto oro ir vandens poveikiui, nes jie mažiau sveria, jų organai, imuninės ir kvėpavimo sistemos dar vystosi“.
Kenksmingas aplinkos poveikis gali prasidėti motinos įsčiose ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Be to, kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie yra veikiami patalpų ir aplinkos oro taršos, pasyviojo rūkymo, padidėja rizika susirgti plaučių uždegimu (pneumonija) vaikystėje bei lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma, viso gyvenimo eigoje. Oro taršos ekspozicija taip pat gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis, insultu ir vėžiu visą likusį gyvenimą.
Pagrindinės vaikų iki 5-erių metų amžiaus mirties priežastys, susijusios su aplinka
Antrojoje PSO ataskaitoje „Neterškite mano ateities! Aplinkos poveikis vaikų sveikatai“ (angl. Don't pollute my future! The impact of the environment on children's health) pateikta išsami problemos mastą parodanti aplinkos poveikio vaikų sveikatai apžvalga.
Kiekvienais metais pasaulyje:
• 570 000 vaikų iki 5 metų miršta nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, kurių priežastys yra patalpų ir aplinkos oro tarša bei pasyvusis rūkymas.
• 361 000 vaikų iki 5 metų miršta dėl viduriavimo, siejamo su nesaugiu vandeniu, nepakankama sanitarija ir prasta higiena.
• 270 000 vaikų miršta per savo pirmąjį gyvenimo mėnesį nuo priežasčių, įskaitant priešlaikinį gimdymą, kurių galima būtų išvengti, jei būtų prieinamas saugus vanduo, tinkamos sanitarijos ir higienos sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat sumažinus oro taršą.
• 200 000 vaikų iki 5 metų mirčių nuo maliarijos galima būtų išvengti gerinant aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, mažinant uodų dauginimosi vietas arba saugant geriamąjį vandenį uždengtose talpyklose.
• 200 000 vaikų iki 5 metų miršta nuo su aplinka susijusių netyčinių traumų, pavyzdžiui, apsinuodijimų, kritimų ir skendimų.
Esančios naujos grėsmės vaikų sveikatai, siejamos su aplinka
Nauji su aplinka susiję pavojai, tokie kaip netinkamai tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos (pavyzdžiui, seni mobilieji telefonai), veikia vaikus toksiškai, dėl ko gali mažėti jų intelektas, vystytis dėmesio stoka, taip pat jie gali pažeisti plaučius ar sukelti vėžį. Prognozuojama, kad nuo 2014 iki 2018 metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų susidarymas padidės 19 proc. ir sudarys 50 mln. tonų per metus.
Dėl klimato kaitos kyla temperatūra ir didėja anglies dioksido lygis. Tai lemia žiedadulkių, kurios susijusios su padidėjusia astmos rizika vaikams, kiekio didėjimą. Pasaulyje 11–14 proc. vaikų nuo 5 metų amžiaus ir vyresniems išsivysto astmos simptomai ir maždaug 44 proc. jų sukelia aplinkos poveikis. Oro tarša, pasyvusis rūkymas, pelėsis ir drėgmė patalpose apsunkina astmos eigą vaikams.
Be to, vaikai yra veikiami kenksmingų cheminių medžiagų per maistą, vandenį, orą ir juos supančius produktus. Cheminės medžiagos, pavyzdžiui, fluoras, švinas ir gyvsidabrio junginių pesticidai, patvarieji organiniai teršalai ir kitos pramoniniuose gaminiuose esančios medžiagos, galiausiai patenka į maisto grandinę. Nors benzinas su švinu nebenaudojamas beveik visose šalyse, švinas vis dar naudojamas dažuose, kas turi įtakos smegenų vystymuisi.
Vaikų saugumo užtikrinimas
Patalpų ir aplinkos oro taršos mažinimas, saugaus vandens prieinamumo ir tinkamų sanitarinių sąlygų užtikrinimas, nėščiųjų apsauga nuo pasyviojo rūkymo ir saugios aplinkos kūrimas gali sumažinti vaikų mirčių ir ligų skaičių.
Pavyzdžiui, valdžios institucijos turi bendradarbiauti, siekdamos gerinti šias sritis:
• Būstas: užtikrinti švaraus kuro naudojimą šildymui ir maisto ruošimui, kad patalpose nebūtų pelėsių ar kenkėjų, nenaudoti nesaugių statybinių medžiagų ir dažų, kurių sudėtyje yra švino.
• Mokyklos: užtikrinti saugias sanitarines ir higienines sąlygas, kad nebūtų triukšmo, taršos, skatinti sveiką mitybą.
• Sveikatos priežiūros įstaigos: užtikrinti saugų vandenį, sanitariją ir higieną, taip pat užtikrintą elektros energijos tiekimą.
• Miestų planavimas: kurti daugiau žaliųjų erdvių, saugius pėsčiųjų ir dviračių takus.
• Transportas: mažinti išmetamų teršalų kiekį ir plėsti viešąjį transportą.
• Žemės ūkis: sumažinti pavojingų pesticidų naudojimą ir neleisti vaikams dirbti su pesticidais.
• Pramonė: tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas ir mažinti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą.
• Sveikatos sektorius: sveikatos rodiklių stebėsena ir visuomenės švietimas apie aplinkos poveikį sveikatai ir poveikio prevenciją.
Atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus, šalys imasi veiksmų, siekdamos sumažinti aplinkos taršos poveikį vaikų sveikatai ir iki 2030 metų užkirsti kelią naujagimių ir vaikų iki 5 metų mirtims, kurių galima išvengti. Teigiamos įtakos vaikų sveikatai taip pat turės ir kitų darnaus vystymosi tikslų – prieinamo saugaus vandens, tinkamų sanitarinių bei higienos sąlygų užtikrinimas, oro taršos mažinimas pereinant prie švaresnio kuro, komunalinių ir kitų atliekų tinkamas tvarkymas, klimato kaitos švelninimas – įgyvendinimas.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius
