Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad netinkamas šunų laikymas ir priežiūra gali sukelti sunkias parazitines ligas, tokias kaip: echinokokozė, toksokarozė, toksoplazmozė.
Panevėžio regione dažniausiai registruojama augintinių platinama liga – echinokokozė
Echinokokozė, dar vadinama alveokokinė echinokokozė, yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai (echinokokai). Panevėžio departamento duomenimis, per paskutinius dešimt metų (2006 – 2016 m.) Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 28 echinokokozės atvejai, o praėjusiais metais sergamumas šia parazitine liga siekė 0,11 atv./10 tūkst. gyv., kur buvo užregistruoti 3 echinokokozės atvejai. Lietuvoje echinokokozės sergamumo rodiklis buvo šiek tiek mažesnis ir siekė 0,09 atv./10 tūkst. gyv. (26 atvejai).
Kaip žmogus gali užsikrėsti echinokokoze?
Dažnai šunys ar katės į lauką išleidžiami pasilakstyti be priežiūros, o augintinio savininkas nesurenka ekskrementų, todėl užkratas gali būti paliktas bet kur: vejoje, smėlio dėžėje, daržovių lysvėje. Žmogus echinokokoze užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai žmogus užsikrečia bendraudamas su sveikais ar užsikrėtusiais šunimis, ant kurių kailio, liežuvio gali būti echinokoko kiaušinėlių ar narelių. Kiaušinėliai į žmogaus virškinimo traktą gali patekti ir su užterštais vaisiais, daržovėmis, naudojant maistui ar namų ūkyje atvirų telkinių vandenį.
Liga gali būti nustatoma praėjus net 5-15 metų
Ligos pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Dažniausiai liga nustatoma praėjus 5-15 metų. Ligos simptomai priklauso nuo cistos buvimo vietos, jos dydžio ir žmogaus organizmo jautrumo infekcijai. Sergantysis jaučia bendrą silpnumą, neturi apetito, mažėja kūno svoris. Pūslei augant atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ligonį pykina. Užaugusios cistos suspaudžia stambius tulžies latakus, prasideda gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, atsiranda skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, ligoniai neretai atkosti skreplius su krauju. Tai labai sunkūs susirgimai, kurių negydant žmogus gali mirti.
Pagrindinės priemonės, mažinančios sergamumą ir apsaugančios nuo užsikrėtimo echinokokoze:
- Plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų.
- Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių.
- Nešerti gyvūnų (šunų, kačių) termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) bei virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos echinokokais.
- Savo augintinius reguliariai gydyti nuo kirminų. Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose.
- Ikimokyklinio ugdymo vaikų įstaigose smėlį reikia pakeisti ar atnaujinti kiekvieną pavasarį ir atlikti smėlio parazitologinius tyrimus, jei smėlio tyrimo rezultatų nepateikė smėlio tiekėjas, bei pagal epidemiologines reikmes. Siekiant apsaugoti smėlio dėžes nuo užteršimo, nenaudojamas reikia uždengti.
