Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą“. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė , dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pažeria keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.
Mama mano, kad vaikas nevalgo sveikatai palankaus maisto
“Mano dukrytės mityba nesveika, nesubalansuota, ji apskritai mažai ką valgo. Mergaitė visiškai nevalgo vaisių, uogų, daržovių ir beveik nevalgo mėsos. Taip pat ji nevalgo kitų sveikatai naudingų patiekalų, pavyzdžiui, įvairių košių, sriubų ir kt. Laimei, bent darželyje retkarčiais paragauja mėsytės. Namuose – griežtai ne.
Šiuo metu ji valgo, mano nuomone, visiškai nesveikus maisto produktus / patiekalus: sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, batoną, šaldytus virtus koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves, ir, žinoma, saldumynus. Tiesiog nežinau, kada ir kokiu būdu šie produktai atsirado mūsų racione. Greičiausiai tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada atrodė geriau, kad nors ką nors lai valgo nei nieko. Tiesiog vieną kitą kartą pradėjome duoti nesveiko maisto, ir to, matyt, užteko, kad vaikas greitai pakeistų įpročius. Baisiausia, kad jos meniu nuolatos mažėja. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau (prieš 1 metus) valgydavo virtas dešreles, tai pastaraisiais metais jų net neparagauja ir t.t. Esu visiškoje neviltyje ir nežinau, kokiu būdu priversti / skatinti / mokinti valgyti įvairų ir naudingą maistą. Todėl klausiu Jūsų, kol dar laikas, kaip galima šią situaciją / problemą pakeisti”, – kreipdamasi į mitybos specialistę Ramintą Bogušienę rašė mama Inga.
VŠĮ “Sveikatai palankus” įkūrėja ir socialinių iniciatyvų mitybos raštingumo didinimui įgyvendintoja Raminta Bogušienė pataria.
- I. Būkime pavyzdžiu.
Kuo dažniau iš parduotuvių lentynų rinkimės sveikatai palankesnius maisto produktus. Atmeskime ir nekraukime į kasdieninius krepšius menkaverčių ir sveikatą griaunančių maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų. Kasdieninėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai nebus namuose tokių produktų, nebus ir valgytojų. Pastebėsime, kaip gerėja visos šeimos sveikata.
Sunku tik žengti pirmą žingsnį. Nelaukite, kol gyvenimas privers priimti sveikatai palankios mitybos įpročius – padarykite tai patys. Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, akcentuokite vaikams, kad tai nėra kasdienybė. Ateis diena, kai retos išimtys bus tokios retos, kad jų nepastebėsite nei jūs, nei jūsų vaikai.
Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo, visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa “dievų maistu”. Pirmiausia suaugę šeimos nariai turėtų atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams neliks nieko kito, tik prisitaikyti. Ir nepamirškime, kad vaikai – dideli suaugę. Kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas palankus, koks ne, rodykime pavyzdį ir vaikai valgys sveikai. Netikite? Pabandykite!
Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti – duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” – leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai palankių patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.
- II. Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas.
Žinoma, kai kurie tėveliai pasakys, bet darželiuose, viešojo maitinimo sektoriuje ar pas močiutę vaikas dažniausiai gauna sveikatai nepalankų maistą ir jų skonio receptorius išderina, dėl to sveiko maisto nevalgo namuose. Pirma, į močiutės puodus nereikėtų lįsti, ji su gamintu maistu perduoda ne tik maistines medžiagas, bet ir meilę, teigiamą energiją. Juk tai nėra kasdieninė mityba, kuri gali išderinti vaiko natūralų skonio suvokimą. Bet jei močiutė vaišina ne savo gardžiai keptais pyragais, o pirktiniais koldūnais ar žuvies piršteliais, saldumynais, meilės jausmo ir palankumo sveikatai nėra ko ir ieškoti. Tada tėvelių pareiga perduoti močiutėms, kad taip elgdamos neprisideda prie sveikatai palankios vaikų mitybos įpročių formavimo. Antra, darželiuose dažniausiai maistas dar geresnis nei namuose. Kodėl? Jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Žinoma, ir ten nėra viskas idealu, yra tikrai kur tobulėti, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams? Kalbama apie sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, saldainius, gazuotus gėrimus, rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, kurie draudžiami darželiuose, bet ne retoje šeimoje sutinkami ant stalo. Todėl būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės.
Seminarų ciklas ir vaikų maitinimo pokyčių inicijavimas vykdomas įgyvendinant iniciatyvą „Sveikatai palankus ugdymo įstaigų tinklas“ visoje Lietuvoje. Maisto technologė Raminta Bogušienė tiki, kad tik kompleksinis mitybos raštingumo didinimas padės suformuoti Z kartos kasdienius sveikatai palankius mitybos įpročius. Artimiausi renginiai vyks vasario 23 d. Telšių miesto T. Borisevičiaus gimnazijoje, o kovo 1-2 d. Vilniuje.Iniciatyvą palaiko prekybos centras “Lidl”, vieni didžiausių Lietuvos maitinimo -organizatorių UAB “Pontem”, VšĮ “Kretingos maistas”, visuomenės sveikatos biurai, ugdymo įstaigos.
- III. Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą.
Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų. Sakote, brangu – klystate. Maisto papildai kainuoja daugiau nei gryni produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, pilnavertės grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita).
Darželiuose sveikatai nepalankūs produktai draustini, o namuose? Vienodumas turi išlikti ne tik namuose, ugdymo įstaigos, bet ir viešosiose maitinimo įstaigose. Ir visi mes turime prisidėti prie vaikų mitybos įpročių formavimo. Jei kavinėje Fri bulvytės norma, tai vaikui atrodys norma ir namuose, o kodėl gi ne? Tėvelių pareiga sudaryti tinkamas sąlygas tokio maisto nevalgyti. Jei nėra galimybių, tada tai tegul būna retos progos. Būtina kalbėtis su vaiku, kad toks maistas nepalankus imunitetui ir gali būti susijęs su peršalimo ligomis, skaudančiu pilvuku, galvos skausmu, sugedusiais dantims ir pan. Žinių apie mitybą praplėtimas tiek jums, tiek vaikams padės vidumi pajausti prasto maisto įtaką jūsų sveikatai. Svarbu – klausykite savęs ir mokykite to savo vaikus, nes tik jūs geriausiai žinote, koks maistas jūsų sveikatai palankus, tik jūs esate geriausi savo gydytojai ir mitybos specialistai. Nesitikėkite, kad per vieną dieną pavyks atsukti laikrodį atgal. Kantrybės – žingsnis po žingsnio ir rezultatai nudžiugins.
Nuo 2016 spalio mėn. vykdomastarptautinis Erasmus+ KA2 projektas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (HealthEDU), kuriuo siekiama vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo kompleksinio, visapusiško sveikatai palankios mitybos raštingumo ugdymo, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų mityboje ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą ir VšĮ „Sveikatai palankus“ taip pat dalyvauja projekte kaip asocijuotas projekto partneris.
VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, tarptautinio projekto HealthEDU turinio koordinatorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė
