Ramybės neduodantis niežulys, bėrimai, išsausėjusi ir trūkinėjanti oda – pagrindiniai itin varginančios lėtinės odos ligos simptomai. Atopinis dermatitas arba atopinė egzema – įprastai dar kūdikystėje prasidedanti uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia ne tik veidą, bet ir kūną.
Iki šiol atopinio dermatito priežastys nėra aiškios, tad ir jo gydymui viena stebuklinga piliulė nėra išrasta. Visgi, sveikatos specialistai pabrėžia, kad liga prasideda sutrikus odos barjerinėms funkcijoms. Jas, pasitelkus kompleksines gydymo priemones ir apsišarvavus kantrybe, galima atkurti ir taip suvaldyti nemalonius šios ligos simptomus.
Serga ne tik kūdikiai
Nuo atopinio dermatito kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Dauguma vaikų pasveiksta iki penkerių metų arba lytinės brandos pradžios. Tačiau likusiems žmonėms su atopiniu dermatitu gali tekti kovoti visą gyvenimą. Sveikos odos instituto ekspertė dermatovenerologė Nadežda Jarušina teigia, jog įsitikinimas, esą ši liga būdinga tik kūdikiams, yra klaidingas.
Vaistinių tinklo „BENU“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikto nacionalinio odos priežiūros įpročių tyrimo duomenimis, atopiniu dermatitu nurodė sergančios apie 4 proc. Lietuvos moterų ir vienas iš šimto vyrų. Tačiau specialistai pastebi, kad sergamumas šia liga auga.
„Sergamumas atopine egzema pamažu auga: šia liga serga bent penktadalis į mane besikreipiančių pacientų. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gydymas yra panašus, tačiau vaikams stengiamasi skirti daugiau išorinių gydymo priemonių. Tiesa, odos pažeidimų pasiskirstymas priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniau išberia veidą ir galvytę, o suaugusiems – lenkiamuosius kojų, rankų, sprando paviršius ar net padus“, – teigia dermatovenerologė.
N. Jarušina primena, kad atopinio dermatito negalima „pasigauti“. Jį lemia genetinis polinkis ir imuninio atsako į išorinius bei vidinius dirgiklius sutrikimas. Todėl liga nėra užkrečiama.
Priskiria alergijai
Dermatovenerologė pastebi, kad gyventojai atopinį dermatitą neretai priskiria alerginiams susirgimams. Nors tam tikri alergenai jį išprovokuoti gali, vis dėlto jie nėra ligos sukėlėjai.
„Atopinį dermatitą gali provokuoti įvairūs veiksniai – sintetiniai ar vilnoniai rūbai, tam tikri maisto produktai. Tačiau maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, tik paskatina paūmėjimus. Kiekvieno žmogaus odos reakcijas provokuoti gali vis kitos medžiagos“, – teigia N. Jarušina.
Nuspręsti, ar kuriam nors produktui žmogus yra alergiškas, galima nuodugniu stebėjimu arba tyrimais. Todėl nereikėtų manyti, kad vienam pacientui atsisakius tam tikro maisto, atopinio dermatito išvengti pavyks ir kitam.
Venkite muilo
Pasak N. Jarušinos, odą įjautrinančių medžiagų vengti lengviausia. Tačiau taip pat svarbu nesiprausti karštame vandenyje, nepamiršti tinkamos odos priežiūros ir nenaudoti įprasto muilo. Deja, to paties tyrimo duomenimis, net 88,5 proc. šalies vyrų bei 37,7 proc. moterų veidą ir kūną prausia tik muilu ir vandeniu.
„Sergant atopiniu dermatitu, įprasto prausimosi režimo keisti nereikia. Tačiau paprastas rankų muilas, ypač gabalinis, yra šarminis ir sausina net ligų nekamuojamą odą. Dėl jo ir taip sausa oda tampa dar labiau pažeidžiama – gali prasidėti antrinės, virusinės ar grybelinės, infekcijos“, – įspėja N. Jarušina.
Šiuolaikinės dermakosmetikos priemonės gali padėti atopinį dermatitą gydyti beveik nenaudojant vaistų ir keičiant juos tinkama dermatologine kosmetika.
Pasak „BENU vaistinės“ vaistininkės Mildos Darulienės, apsauginę odos funkciją atkurti padeda įvairūs emolientai: „Jie sudrėkina ir suminkština odą. Emolientus patariama naudoti nepraėjus 3 minutėms po prausimosi, kai oda dar yra drėgna“. Specialistė pabrėžia, kad sergant odos ligomis naudojamos odos priežiūros priemonės turėtų būti be konservantų, kvapiųjų medžiagų.
„Sergančių žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus. Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai. Kai kurių kremų sudėtyje yra specialiai užaugintų bakterijų, kurios skatina odos mikrobiomos (t. y. ant žmogaus kūno paviršiaus gyvenančių gerųjų mikroorganizmų) atsinaujinimą ir sustiprina natūralų odos barjerą“, – atkreipia dėmesį M. Darulienė.
Atopinis dermatitas taip pat gydomas specialiai sukurtomis odos priežiūros priemonėmis, lipidų atsargas papildančiais balzamais, vietiniais steroidas ir antibiotikais, retais atvejais – geriamais arba leidžiamais vaistais.
Prižiūrėti nuolat
Atopinis dermatitas iš kitų odos ligų išsiskiria staigiais paūmėjimais. Žiemą, atšalus orams, kai patalpų oras išsausėja, bėrimų padaugėja. Todėl šiuo laikotarpiu gydytoja pataria bandyti gauti kuo daugiau saulės šviesos – jeigu yra galimybė, išvykti pailsėti į šiltuosius kraštus arba pasinaudoti fototerapija. Svarbiausia – ligos negydyti epizodiškai.
„Atopinu dermatitu sergančių žmonių oda yra sausa ir mažiau atspari aplinkos poveikiui. Vasarą simptomai gali palengvėti, tačiau net jei bėrimai išnyko, emolientus naudoti būtina. Priešingu atveju, žiemą apsauginis odos barjeras bus dar labiau nusilpęs. Paūmėjimo epizodai ilgainiui taps vis stipresni ir nemalonesni, o išorinių gydymo priemonių gali nebepakakti“, – įspėja N. Jarušina.
Šildomose ir nevėdinamose patalpose padaugėja dulkių, erkučių ir kitų akimis nematomų alergenų, todėl odos ligų turintys žmonės namuose taip turėtų palaikyti ypatingą švarą ir tinkamą drėgmę.
Dagnė Armonaitė / vyr. projektų vadovė
