2016 m. pasirodė naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinys „Kaip išvengti ligų per sveiką aplinką“ (Preventing disease through healthy environments). Leidinio tikslas – suteikti informacijos apie pasaulines pastangas sukurti sveiką aplinką pasitelkus nebrangias ir efektyvias priemones, kad gyvenant sveikoje aplinkoje būtų galima išvengti didelės dalies ankstyvų mirčių ir ligų.
PSO duomenimis, sveikatai nepalankūs gyvenamosios aplinkos rizikos veiksniai sumažina kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmę vidutiniškai 8,5 mėnesio. Aplinkos oro kokybė tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą: aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (tracheitu, bronchitu, bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis) ir kraujotakos sistemos ligomis (širdies veiklos sutrikimais, kraujagyslių susirgimais), kenkia nervų, reprodukcinei, imuninei sistemoms.
Vieną iš svarbių sveikatai rizikos veiksnių grupę sudaro fizinės aplinkos veiksniai. Kiekvienam žmogui reikia maisto, vandens (1–2 l per parą), oro (10–20 m3 per parą) ir kiekvienas turi teisę į švarią ir saugią aplinką. Kai kurios visuomenės grupės, ypač vaikai, pagyvenę, mažas pajamas gaunantys žmonės, yra neproporcingai veikiami kenksmingų aplinkos veiksnių tiek patalpose, tiek teritorijoje šalia būsto. Ekonomiškai sunkiai besiverčiantys žmonės dažnai turi mažiau galimybių pagerinti savo būsto sąlygas. O jos veikia ne tik fizinę gyventojų sveikatą. Poveikis pasireiškia ir psichinei sveikatai, tačiau jis rečiau ir sunkiau nustatomas.
PSO duomenimis, aplinkos veiksniai lemia apie 20 proc. įtakos gyventojų sveikatai, o medicinos pagalba, įskaitant ir taikomą ligų profilaktiką bei gydymą – apie 15 proc.
Pasaulyje 23 proc. visų mirties atvejų susiję su mus supančia užteršta aplinka. Tai sudaro apie 12,6 mln. mirties atvejų per metus. 8,2 mln. iš 12,6 mln. mirčių, susijusių su mus supančia užteršta aplinka, įvyksta dėl neinfekcinių ligų.
Žmonės yra veikiami rizikos veiksnių savo namuose, darbo vietose ir bendruomenėse. Jų sveikatai kenkia įvairūs aplinkos veiksniai:
- oro teršalai, kurie sukelia ar paaštrina kvėpavimo takų ligas, alergijas, apsinuodijimą ir vėžį;
- nesaugi aplinka, kurioje gali įvykti nelaimingi atsitikimai, patiriami sužalojimai ir kuri gali atgrasyti
nuo fizinio aktyvumo;
- kiti veiksniai: cheminės medžiagos, maisto užterštumas ir alergijos, dirvožemio tarša, būsto kokybė, triukšmas, vanduo, sanitarija ir kt.
Jautriausi aplinkos poveikiui yra vaikai iki 5 metų ir suaugusieji nuo 50 iki 75 metų. Kasdien šioje suaugusiųjų amžiaus grupėje (50–75 m.) įvyksta 4,9 mln. mirties atvejų dėl neinfekcinių ligų ir traumų. Kasdien užregistruojama 1,7 mln. (apie 26 proc.) vaikų iki 5 metų mirčių dėl apatinių kvėpavimo takų infekcijų ir viduriavimo ligų.
Pastebėta, kad vyrus labiau veikia rizikos faktoriai darbo vietose ir traumos. Moterys labiau pažeidžiamos buityje, pvz., gaminant maistą, kai jo gamybai naudojamas kietasis kuras, apsinuodijama dūmais.
Aplinka daro įtaką mūsų pasirinkimams, mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei, todėl mes turime keisti mus supančią aplinką ir gerinti savo sveikatą. Prevencinių priemonių taikymas, norint išvengti neigiamo aplinkos poveikio atsiradimo, yra ekonomiškai naudingesnis negu problemų šalinimas ir ligų gydymas.
Pagrindinės PSO siūlomos strategijos, kurias taikydami mes galime pagerinti aplinkos sąlygas siekdami geresnės sveikatos:
1. Taikyti mažos anglies dioksido taršos technologijas energijos gamyboje, buityje ir pramonėje.
2. Skatinti naudojimąsi viešuoju transportu ir aktyvius judėjimo būdus.
3. Naudoti švarų kurą ir technologijas maisto gaminimui, šildymui ir apšvietimui.
4. Mažinti profesinės rizikos veiksnių poveikį sveikatai ir gerinti darbo sąlygas.
5. Gerinti prieinamumą prie saugaus vandens ir pakankamos sanitarijos bei skatinti rankų plovimą.
6. Pakeisti vartojimo įpročius: sumažinti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą, atliekų susidarymą ir taupyti energiją.
7. Įgyvendinti priemones, kurios padidintų apsauginių priemonių nuo kenksmingo saulės poveikio naudojimą.
8. Uždrausti rūkyti viešose vietose, kad būtų išvengta pasyvaus rūkymo neigiamo poveikio sveikatai.
9. Vystyti tarpsektorinį bendradarbiavimą (sveikata visose politikose), kuris padėtų sukurti sveikesnę aplinką ir užkirsti kelią ligoms.
Dirbkime visi siekdami sveikesnės aplinkos mūsų sveikatai.
Daugiau informacijos rasite: http://www.who.int/quantifying_ehimpacts/publications/preventing-disease/en
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jolanta Rybalko
