Kovo 18-19 d. Vilniuje vyks jau penktąjį kartą organizuojama Ann Wigmore sveikos mitybos konferencija. Kalbamės su jos organizatoriumi Ann Wigmore fondo direktoriumi bei Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacijos prezidentu Pauliumi Jaruševičiumi.
Jau penktąjį kartą organizuojate Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją - kaip gimė šio renginio idėja ir ko juo siekiate?
Idėja surengti konferenciją gimė kartu su planu pastatyti Ann Wigmore paminklą. Ann Wigmore (mergautinė pavardė – Ona Varapickaitė) – tai mūsų tautietė, gimusi 1909 m. Kruopiuose, Akmenės rajone. 1924 m. išvyko pas savo tėvus į JAV. Būdama penkiasdešimties ji susirgo vėžiu, kurį pati išsigydė. Tuomet ėmėsi analizuoti su gyvensena susijusių ligų priežastis, populiarinti sveiką gyvenimo būdą, skatinti žmones atsisakyti žalingų įpročių, sveikiau maitintis. Galima teigti, kad A.Wigmore yra savotiška gyvensenos medicinos pradininkė, įkvėpusi keisti įpročius tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Apkeliavusi 35 pasaulio kraštus, ji skleidė savo mokymą, dažnai minėdama Lietuvą kaip natūralios medicinos ir žolininkystės tradicijas puoselėjančią šalį.
2013 m. pastatėme paminklą jos gimtinėje Kruopiuose. Į Lietuvą ne tik gražinome Ann mokymą, bet ir parvežėme bei Kruopių kapinėse palaidojome jos palaikus. Lietuvių kalba yra išleistos trys jos knygos: „Kviečių želmenų knyga“ (1985) „Kam kentėti” (2012), „Atgauk sveikatą. Gyvojo maisto programa“ (2014).
Organizuodamas pirmąją Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją (tuo metu ji vadinosi Ann Wigmore gyvo maisto konferencija) 2012 m. pajutau augantį Lietuvos visuomenės susidomėjimą sveika gyvensena bei mityba. Jau tuomet konferencijoje sulaukėme beveik 2000 dalyvių. Salėje matyti tiek daug žmonių užburia. Žiniasklaidos susidomėjimas taip pat auga – pernai apie konferenciją buvo paskelbta daugiau nei 60 publikacijų. Jaučiu atliekamo darbo vaisius. Auga visuomenės sąmoningumas, nepakantumas žalingiems įpročiams.
Konferencijos programa - kasmet vis įspūdingesnė, sugebate pakviesti žymiausių pasaulyje sveikatos specialistų. Ką išskirtumėte iš šių metų pranešėjų?
Lėtinių neinfekcinių ligų priežastis lemia ydinga gyvensena ir mūsų kultūra, kurią sąlygoja švietimas. Būtent visuomenės švietimas gyvensenos klausimais ir yra konferencijos varomoji jėga. Konferencijos metu klausytojai susipažins su žymiausių Lietuvos ir pasaulio mokslininkų tyrimais bei išgirs pasiūlymus kaip lengviau pakeisti savo įpročius, o profesionalams bus pateiktos rekomendacijos kaip gerinti situaciją visoje šalyje. Visa tai šiuolaikinis mokslas sujungia į naują sąvoką – gyvensenos medicina. Per penkerius metus susiklostė glaudūs ryšiai su svarbiausiais šioje srityje dirbančiais pasaulio mokslininkais, gydytojais. Gyvensenos medicinos mokslas Europoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. O Lietuva, įsteigusi medicinos magistratūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete tapo savotiška žemyno lydere. Kadangi Europoje specialistų nedaug, daugiausiai bendradarbiaujame su JAV, Kanados mokslininkais.
Konferencijoje svečiuosis ir net du pranešimus skaitys mokslininkė dietologė Brenda Davis iš Kanados. Pirmąją konferencijos dieną ji skaitys paskaitą apie suaugusiųjų mitybą, o antrąją ves mokymus apie sveiką kūdikių ir vaikų mitybą. Kaip įpratinti vaikus valgyti daržoves, kaip žinoti, ar vaikams netrūksta maistinių medžiagų bei kaip sudaryti sveiką ir skanų meniu visai šeimai – atsakyti į šiuos klausimus bus skirta visa šeštadienio popietė.
Kitas renginio svečias – amerikiečių mokslininkas, žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jeffrey Smith, žinomas kaip aršiausias pasaulyje kovotojas prieš GMO. Jis pasakos apie tai kokią žalą sveikatai ir aplinkai daro GMO bei maisto chemizacija.
Dar du pranešėjai iš JAV – žinomi gydytojai Mladenas Golubicas ir Deanas Ornishas – dalinsis savo žiniomis kaip įveikti ligas ne brangių medikamentų ar skalpelio pagalba, o gyvenimo būdo permainomis.
Kaip vertinate lietuvių sveikatą ir kokias problemas matote kaip opiausias?
Viena opiausių problemų – tai vis „jaunėjančios“ lėtinės ligos. Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų miršta nuo širdies kraujagyslių ligų. Lietuvos higienos instituto paskelbti duomenys rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra žymiai trumpesnė nei Europos sąjungos vidurkis.
Kodėl mūsų situacija valdant su gyvenimo būdu susijusias lėtines ligas (nuo jų Lietuvoje miršta 85% žmonių) – viena prasčiausių Europoje? Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema yra gerai išvystyta, puikios ligoninės ir specialistai. Visgi, žmogaus sveikata labai mažai priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemos. Kaip JAV bei kai kurios Europos šalys sugeba suvaldyti šias ligas? Konferencijos ir diskusijų metu tarsimės kaip pakeisti situaciją. Visuomenė nori suprasti, kodėl valstybei skiriant vis didesnius resursus sveikatos apsaugai, negalime pajudėti iš mirties taško. Akivaizdu, kad Lietuvoje atsirado kritinė masė žmonių – gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų, pedagogų, mokslininkų, politikų, ekonomistų, teisininkų, verslininkų, sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo propaguotojų ir kitų, kurie mato naujų galimybių atsirasti efektyviai veikiančiai sveikatos sistemai ir ima vienytis bei veikti. Lietuvos žmonės nori būti sveiki ir gyventi ilgai. Mūsų sveikatos apsaugos sistema yra labai brangi, orientuota į medikamentinį ir chirurginį simptomų gydymą. Tačiau faktai rodo, kad tai visiškai neefektyvu. Suprantame, kad jei nieko nekeisime, mūsų vaikai gyvens dar trumpaiu už mus. Džiaugiuosi, kad naujoji vyriausybė pasirengusi permainoms ir sveikatos apsaugos srityje. Pokyčiai bus sudėtingi, nes reikia keisti labai daug.
Vadovaujate ne tik Ann Wigmore fondui, bet ir pernai įkurtai Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacijai. Kas slypi po terminu "gyvensenos medicina"? Kokia jūsų įsteigtos asociacijos veikla ir artimiausi planai?
Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacija – tai akademinė biomedicinos mokslų srities profesinė draugija. Sieksime sveikatos apsaugos sistemoje įdiegti naują moksliniais tyrimais pagrįstą gyvensenos medicinos praktiką, kuri padėtų suvaldyti lėtinių ligų pandemiją. Gyvensenos medicina yra skirta padėti asmeniui, šeimai ar bendruomenei pakeisti ydingą gyvenimo būdą sveiku. Padėsime atsisakyti žalingų įpročių, žalojančios mitybos, skatinsime fizinį aktyvumą. Esame tam pasirengę paskirti savo profesinę karjerą. Žinoma, tam reikės ne tik žinių ir pasišventimo, bet ir pokyčių sveikatos politikoje. Sieksime, kad sveikatos apsaugos sistemoje būtų sukurta ir sėkmingai funkcionuotų nauja gyvensenos medicinos specialisto institucija, duodanti realią naudą visuomenei.
Moksliškai pagrįsta gyvensenos medicina yra multidisciplininė veikla, kai sveikatos apsaugos specialistai turi dirbti kartu su kitais sveikatos srities profesionalais, verslu ir viešųjų paslaugų teikėjais. Gydytojai, ypač šeimos, turi skatinti gyvensenos pokyčių intervencijas pacientams, kurių ligų priežastys susijusios su sveikatą žalojančiu gyvenimo būdu ar įpročiais, įskaitant sveikatą žalojančią mitybą.
Visa tai pasiekti yra didžiulis uždavinys. Dirbame ne tik su akademine bendruomene, universitetais ir valstybinėmis institucijomis. Planuojame realizuoti pilotinius projektus, organizuojame konferencijas medikams ir kitiems sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Be plataus visuomenės palaikymo, įvairių vyriausybės priemonių sveikatą žalojančių įpročių suvaldymui, švietimo sistemos reformos tai padaryti neįmanoma. Jei norime kaip tauta išlikti, privalome jau šiandien imtis gana radikalių permainų. Jei ir toliau tik kalbėsime apie reformas sveikatos srityje, tačiau nieko nedarysime, visų pirma neteksime Lietuvos vyrų. Pagal statistiką Lietuvos vyrai beveik 12 savo gyvenimo metų praleidžia sunkiai sirgdami.
Nors tai atrodo banalu, bet turime išmokti bendrauti ir pasitikėti vienas kitu. Esame labiausiai neempatiška tauta pasaulyje. Savitarpio pagalba, bendruomeniškumas, socialinė atsakomybė – vertybės ugdomos nuo pat mažens.
Kaip susidomėjote sveiku gyvenimo būdu, koks jūsų paties dienos režimas, mityba?
Užaugau šeimoje, kur net pusryčiai be mėsos buvo neįsivaizduojami. Labai gerbiu ir myliu savo tėvus, kurių jau nebėra. Nekaltinu jų. Mūsų tėvai užaugo karo metais, nepritekliuje ar net bado sąlygomis tremtyje ir kalėjimuose. Kaip tauta išsiugdėme valią ir atkaklumą. Tačiau susiformavusi XX a. pradžioje ir transformuota pokaryje mūsų lietuviška virtuvė iš esmės gimusi bado akistatoje yra visiškai netinkama dabartiniam gyvenimo būdui. Jei valgome riebiai, kad subalansuoti cholesterolio metabolizmą, turėtume nuo pat ankstaus ryto arti laukus, šienauti ar grėbti šieną. Tačiau, skirtingai nei mūsų tėvai ir seneliai, ne tik nejudame, bet ir vartojame ypač daug baltų miltų bei pridėtinio cukraus (lengvų angliavandenių). Vietoje žagrės ir šakių – kompiuteris ir darbo stalas, nepatenkintas viršininkas ir milžiniškas kiekis streso. Angliavandenius panaudojame kalorijoms ir šilumai; riebalus kaupiame, dėl ko sutrinka cholesterolio išvedimo mechanizmas; o stresą slopiname cigarete ir taurele. Ne prasti gydytojai ar netobuli vaistai kalti, kad mirštame nuo infarkto vos sulaukę penkiasdešimties. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 85% ankstyvų mirčių galėtume išvengti pakeitę gyvenimo būdą. Aš radikaliai pakeičiau savo gyvenseną prieš 6 metus, numečiau beveik 20 kg svorio, cholesterolio lygis nuo 7,5 mmol/l sumažėjo iki 4,5, visiškai atsisakiau mėsos ir pieno produktų, kasdien lengvai sportuoju, nueinu pėstute bent 5-8 km. Būdamas 55-erių jaučiuosi geriau nei būdamas trisdešimties. Svarbiausia – atradau savo pašaukimą – padėti žmonėms. Vedu „Gyvo maisto programas“ – savaitės gyvensenos keitimo stovyklas, padedu žmonėms keisti gyvenseną, skaitau paskaitas, organizuoju konferencijas.
Ann Wigmore sukūrė "gyvo maisto" sąvoką – būtent tokiu maistu išsigydė pati, o vėliau gydė kitus. Kas tas gyvas maistas? Ar apskritai Lietuvoje, kur gan šaltas klimatas, įmanoma sveikai maitintis?
„Poreikis mokyti kitus gydytis patiems buvo labai stiprus“, – sakė Ann. Ji troško šviesti žmones ir skelbti, kad prasta sveikata nėra tolygi senėjimui, kad rūpinimasis savo kūnu yra kiekvieno individuali atsakomybė.
Ann dirbo be perstojo, įgijo keletą diplomų natūraliosios medicinos ir homeopatijos srityse, sulaukė tarptautinio pripažinimo, turėjo savo skiltį JAV žurnale „Natural Health Guardian“.
Kartu su savo žmona Jūrate mokiausi Ann Wigmore įkurtuose Natūraliosios medicinos institute Puerto Rike bei Hipokrato institute Floridoje. Ten įgijome didžiulės patirties, sutikome daug žmonių, kurie maisto pagalba išsigydė sunkias lingas. Detaliai susipažinę su gyvo maisto gaminimo būdais, daiginimo, rauginimo metodikomis, Lietuvoje įgyvendinome Ann mokymą ir sukūrėme savaitės laiko “Gyvo maisto programą”. Tobulindami šiuos mokymus nuolat konsultuojamės su JAV gyvenančiais Ann bendražygiais. Gyvas maistas – tai termiškai neapdorotas augalinis maistas, visų pirma daigintos sėklos: liucerna, dobilai, ožragė, ridikai, brokoliai. Dažnai žmonės klausia, kaip jas daiginti? Sėklos turėtų būti ekologiškos, skirtos daiginimui. Jokiu būdu negalima maistui daiginti sėklų, skirtų sėti, nes jos gali būti chemiškai apdorotos. Sėkloms daiginti neverta pirkti jokių daigyklų, užtenka paprasto stiklainio ir tinklelio iš užuolaidų audinio, kurį galima prispausti gumele, kad sėklos neišbyrėtų. Vienas šaukštas sėklų per 7 dienas sudygs ir užpildys litrinį stiklainį. Pirmiausia sėklas išmirkykite, užpylę jas vandeniu per naktį. Ryte vandenį nupilkite ir stiklainį paguldykite horizontaliai. Kad sėklos neišdžiūtų jas būtina ryte ir vakare praskalauti vandeniu. Per savaitę išaugs visas litras sveikų salotų.
Pasakojote, kad jums labai patinka šviesti žmones, įkvėpti juos permainoms. Kas būtent stabdo žmones keisti įpročius ir kaip tai įveikti?
Pakeisti įpročius, elgseną kiekvienam žmogui yra iššūkis. Elgsenos psichologija yra labai išvystytas mokslas. Viena iš teorijų apibrėžia, kad jei žmogus pats nesusimąsto apie pokyčius, nepradeda domėtis, tai jo elgesio pakeisti yra beveik neįmanoma. Man visgi dažniausiai tenka dirbti su žmonėmis, kurie jau pribrendo pokyčiams. Jie ir yra konferencijų, paskaitų dalyviai. Jiems reikia patikimos informacijos ir palaikymo. Dažnai jie būna labai patiklūs ir atviri. Kartais tampa įvairių apsišaukėlių aukomis. Reikia sukaupti labai daug moksliškai pagrįstų žinių ir patirties, norint kvalifikuotai padėti žmogui keisti gyvenimo būdą.
Trumpam pakeisti gyvenseną pavyksta daug kam. Sunkiausia yra fiksuoti pokyčius. Apie tai plačiau kalbėsiu savo pranešime konferencijoje kovo 18 d.
Parengė Dovilė GRUZMAITĖ
Pasak Ann Wigmore fondo direktoriaus bei Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacijos prezidento Pauliaus Jaruševičiaus, lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos sąjungoje, o vyrai vidutiniškai sirgdami praleidžia beveik 12 metų. Pavelo Larkino nuotrauka.
Daugiau informacijos apie Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją – portale www.sveikata.org.
