Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai, remdamiesi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), informuoja, kad Europos Sąjungoje 2016 m. spalio – gruodžio mėnesiais nustatytas 31 legionierių ligos atvejis, kuris siejamas su kelionėmis į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai). Susirgimai nustatyti 7 šalyse: Jungtinėje Karalystėje (15 atv.), Olandijoje (4 atv.), Švedijoje (4 atv.), Prancūzijoje (3 atv.), Danijoje (2 atv.), Vokietijoje (2 atv.), Belgijoje (1 atv.). Europos legionierių ligos epidemiologinės priežiūros tinklo (ELDSNet) duomenimis, 2014 ir 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais tarp keliautojų į Dubajų buvo užregistruota atitinkamai 10 ir 11 ligos atvejų.
Aiškinantis susirgimų priežastis nustatyta, kad dauguma susirgusių asmenų gyveno skirtinguose viešbučiuose, išsidėsčiusiuose 35 kilometrų teritorijoje. Atlikus pirminį rizikos vertinimą, manoma, kad infekcijos šaltinis nėra susijęs su apgyvendinimo įstaigomis.
Europos Sąjungoje vykdoma sustiprinta legionierių ligos, susijusios su kelionėmis, epidemiologinė priežiūra. Visiems keliautojams, kurie grįžo iš Dubajaus ir per dvi savaites pajuto kvėpavimo takų infekcijos simptomų, rekomenduojama kreiptis į medikus.
2016 m. Lietuvoje užregistruota 10 legionierių ligos atvejų. Nei vienas jų nėra susijęs su kelionėmis. ELPKC duomenimis, 2015 m. Europoje iš viso užregistruoti 7034 legionierių ligos atvejai, iš jų - 1141 atvejis susijęs su kelionėmis.
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos požymiais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys, plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella pneumophila bakterijos. Žmogus Legionella bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvėpdamas aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra šių ligos sukėlėjų. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat neužsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje ir kt. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina.
Dažniausiai Legionella bakterijų randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, fontanuose ir kt.
Didesnę riziką susirgti legionelioze turi vyresni, nusilpusį imunitetą turintys asmenys.
Legioneliozės profilaktika – tai ligos šaltinio paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės – tai teisingas vandens sistemų naudojimas:
Europos Sąjungoje vykdoma sustiprinta legionierių ligos, susijusios su kelionėmis, epidemiologinė priežiūra. Visiems keliautojams, kurie grįžo iš Dubajaus ir per dvi savaites pajuto kvėpavimo takų infekcijos simptomų, rekomenduojama kreiptis į medikus.
2016 m. Lietuvoje užregistruota 10 legionierių ligos atvejų. Nei vienas jų nėra susijęs su kelionėmis. ELPKC duomenimis, 2015 m. Europoje iš viso užregistruoti 7034 legionierių ligos atvejai, iš jų - 1141 atvejis susijęs su kelionėmis.
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos požymiais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys, plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella pneumophila bakterijos. Žmogus Legionella bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvėpdamas aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra šių ligos sukėlėjų. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat neužsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje ir kt. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina.
Dažniausiai Legionella bakterijų randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, fontanuose ir kt.
Didesnę riziką susirgti legionelioze turi vyresni, nusilpusį imunitetą turintys asmenys.
Legioneliozės profilaktika – tai ligos šaltinio paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės – tai teisingas vandens sistemų naudojimas:
- karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60 ºC;
- šalto vandens temperatūra neturi siekti 20 ºC;
- prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
- neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
- ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;
- valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;
- po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas ir kt.
