Nuo praėjusių metų pabaigos lėtine limfocitine leukemija sergantys suaugę pacientai yra gydomi dar efektyvesne imunochemoterapija nei buvo gydomi iki šiol. Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, biologinės terapijos vaisto obinutuzumabo ir chemoterapijos vaisto chlorambucilio deriniu gydomi tie pacientai, kurie anksčiau dar nebuvo gydyti ir kurie serga gretutinėmis ligomis, dėl kurių jiems negali būti skiriama agresyvi standartinė terapija.
Lėtinė limfocitinė leukemija yra dažniausias suaugusių žmonių leukemijos tipas, kuris sudaro maždaug 25-30 procentų visų leukemijų. Ši liga laikoma mažai agresyvia – tai reiškia, kad ji progresuoja lėtai. Dažniausiai lėtine limfocitine leukemija serga vyresni žmonės – vidutinis amžius ligos nustatymo metu siekia 65-70 metų.
Nemažai daliai pacientų, kuriems liga pasireiškia tik kraujo kūnelių skaičiaus pokyčiais ir be jokių klinikinių simptomų, gydymas neskiriamas, tačiau pacientai aktyviai stebimi. Pacientams, kuriems liga progresuoja, skiriamas gydymas imunochemoterapija.
Lėtinė limfocitinė leukemija yra neišgydoma kraujo liga, todėl pagrindinis gydytojų tikslas – pasiekti kuo ilgesnę ir gilesnę ligos remisiją. Gydymas efektyvesne imunochemoterapija – obinutuzumabo ir chlorambucilio deriniu – dvigubai sumažina ligos progresavimo riziką, lyginant su iki šiol taikytu gydymu kitu biologinio ir chemoterapinio vaistų deriniu. Naujausios terapijos rezultatas – daugiau nei ketveri metai be ligos požymių ir antileukeminio gydymo, o tai didelis pasiekimas siekiant užtikrinti ligos kontrolę ir atitolinti jos progresavimą.
Gydymą efektyvesne imunochemoterapija pradėti ir tęsti gali tik gydytojas hematologas, turintis gydymo obinutuzumabu patirties. Gydymas skiriamas trijuose pagrindiniuose hematologinius susirgimus gydančiuose centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos, transfuziologijos centre, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos-hematologijos klinikoje bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriuje.
Tiksliai nežinoma, kodėl susergama lėtine limfocitine leukemija. Tiriami keli veiksniai, kurie gali sukelti piktybinius susirgimus – genetiniai faktoriai, pakitusi imuninė sistema ir virusai. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų lėtinės limfocitinės leukemijos atvejų. Šiuo metu šalyje yra apie 1300 sergančiųjų.
Gintarė Žalytė-Štarienė
UAB "Roche Lietuva"
