Patalpose džiūsta dėl drėgmės trūkumo
„Šaltasis metų laikas yra tikras iššūkis akims, nes prasideda šildymo sezonas, – sako gydytoja oftalmologė dr. Dalia Krivaitienė. – Sausas patalpų oras ir sausų akių liga yra dažni dirbančiųjų biuruose palydovai.“
Sausų akių liga kamuoja kas trečią žmogų, net 70 proc. jų yra vyresnio nei 60 m. amžiaus. Liga pasireiškia sausumo, deginimo ar niežėjimo pojūčiu, atrodo, kad akys pripiltos smėlio, jos būna paraudusios, jautrios šviesai, vėjui, dūmams.
Jaunesnius pacientus šie negalavimai pradeda kamuoti, kai prasideda šildymo sezonas. Tada patalpos mažiau vėdinamos, dėl šilumos oras išsausėja, tad akys negauna drėgmės, sutrūkinėja ašarų plėvelė ir akys išsausėja. Todėl labai svarbu drėkinti, drėgnu būdu valyti, vėdinti patalpas. O išsausėjusias akis reikia gydyti pasitarus su medikais. Jie paskirs tinkamų vaistų. Užsiimant savigyda, naudojant savo nuožiūra įsigytus drėkinamuosius lašus, kuriuose yra ištirpusių druskų, hidroksido, benzalkonio chlorido, gali prasidėti akių uždegimas, dar labiau išsausėti akys ir gerokai pablogėti sveikata. Taigi, parinkus netinkamus akių lašus, sausų akių ligą galima net paskatinti. Dr. D. Krivaitienė pataria rinktis akių lašus, kuriuose yra taurino, L-karnitino ir eritritolio.
Priežasčių, lemiančių akių išsausėjimą, gali būti ir daugiau, ne tik patalpų šildymas. Akimis ypač turėtų pasirūpinti tie, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus, kurie dirbdami įtemptai žiūri ir koncentruoja regėjimą. Sukoncentravęs regėjimą žmogus mirkčioja gerokai rečiau, tarsi pamiršta tai daryti, todėl akys pradeda sausėti, nes ašaros nėra tolygiai paskirstomos ant akies paviršiaus ir jis nėra periodiškai drėkinamas.
Akį džiovina ir išoriniai veiksniai, kurie skatina ašarų plėvelės greitesnį garavimą. Tai – vėjas, karštas ir šaltas oras, dulkės, dūmai, ventiliatoriai ir kondicionieriai, ypač automobilio, buvimas prirūkytoje patalpoje.
Sumažinti ašarų išsiskyrimą ir pabloginti jų kokybę taip pat gali įvairios ligos arba vartojami vaistai. Dažnai akys išsausėja vartojantiems analgetikus, trankviliantus, raminamuosius, hormoninius, priešalerginius, kraujospūdį mažinančius vaistus. Akių išsausėjimą gali sukelti alerginės ligos, artritai, skydliaukės, odos ligos. Tik specialių žinių turintis medikas, gydytojas oftalmologas gali nustatyti akių išsausėjimo priežastį ir skirti tinkamą gydymą.
Atakuoja virusai
Gydytoja oftalmologė dr. D. Krivaitienė sako, kad šaltuoju metų laiku padaugėja ir virusinių akių infekcijų. „Adeno, herpio, gripo ir kiti virusai, sukeliantys slogą bei nosiaryklės ligas, sudaro palankias sąlygas atsirasti įvairiems akių uždegimams. Žiemą žmonės dažniau serga virusiniu junginės (konjunktyvitu), ragenos (keratitu), rečiau – tinklainės (retinitu) uždegimu. Šioms ligoms būdingi simptomai: akių paraudimas, ašarojimas, traiškanojimas, skausmas, svetimkūnio jausmas, pablogėjęs matymas. Bet kokiu atveju, kai ima negaluoti akys, reikėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą, nes tik akių gydytojas gali nustatyti tikrąją nusiskundimų priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
Dr. D. Krivaitienė sako, kad akių gydytojams tiksliai nustatyti akių negalavimo priežastį padeda išsami paciento apklausa, apžiūra biomikroskopu, akių dugno tyrimas, taip pat prireikus imami akių išskyrų pasėliai, vertinama mikroflora ir antibakterinių medikamentų poveikio efektyvumas.
Žiemą akims kyla ir daugiau pavojų
Nemažai žmonių atostogas ar bent dalį jų praleidžia besimėgaudami slidinėjimu. Dažniausia kelionių kryptis – kalnų kurortai. Jei į juos keliautume vasarą, saulės akiniai būtų savaime suprantami. Tačiau žiemą ši akių apsauga ne visuomet atrodo reikalinga. Dr. D. Krivaitienė sako, kad ir žiemą būtini saulės akiniai.
Žiemą UV spindulius mums dovanoja ne tik saulės spinduliai, bet ir sniegas, mat jis juos atspindi. Nors šiųmetė žiema Lietuvoje sniego mums kol kas šykšti, šio fakto pamiršti nevalia. Susiruošusieji slidinėti į kalnus privalo pasirūpinti specialiais slidinėjimo akiniais – jie apsaugo nuo ilgalaikio UV spindulių ir stipraus sniego atspindžio poveikio. Patartina pasirūpinti ir kokybiškais drėkinamaisiais akių lašais. Taip galima išvengti akių ligų: ragenos uždegimo, kataraktos vystymosi, tinklainės degeneracijos.
Akimis svarbu rūpintis visą gyvenimą
Kol esame maži, patikrinti sveikatos mus nuveda rūpestingi tėvai. Ne tokius rūpestingus paragina mokyklos, reikalaujančios vaikų sveikatos būklės pažymų. Per tokius patikrinimus ištiriama ir vaikų rega, patikrinama akių sveikatos būklė.
Suaugę į gydytojus dažniausiai kreipiamės tik pasiligoję. Toks dėmesys savo sveikatai iš esmės yra ydingas, mano dr. D. Krivaitienė. „Bet kurio amžiaus žmonės akimis, kaip ir apskritai sveikata, privalėtų rūpintis nuolat, nelaukti, kol menkas sutrikimas ar negalavimas virs liga, o ši įsisenės. Reikėtų periodiškai lankytis ir pas akių gydytoją. Bent jau kartą per metus. Profilaktiškai sveikatą tikrinantis šeimos gydytojas turėtų patikrinti ir regą, pamatuoti akių spaudimą ir, radęs pokyčių, siųsti į specialisto apžiūrą. Taip galima anksti diagnozuoti ligas ir pradėti reikiamą gydymą.
