Prieš porą metų viešojoje erdvėje sklandė nitratų, maisto priedų blogis. Šiandien visko kaltininkas yra cukrus. Taip, tai viena iš pagrindinių maisto pramonės, farmacininkų gudrybių. Tačiau kyla klausimas, ar kova – tinkamas sprendimo būdas. Daugelis pasipiktinę naujomis valdančiųjų iniciatyvomis apmokestinti cukraus prifarširuotus maisto produktus. Tačiau maisto technologės Ramintos Bogušienės įsitikinimu, daug svarbiau ne uždrausti, bet iš esmės sumažinti žalingo pridėtinio cukraus vartojimą.
Ar padidinę alkoholio ir rūkalų akcizus sumažinome jų vartojimą? „Ne, – teigia R. Bogušienė. – Per tą laikotarpį dar ir ekologišką degtinę sukūrėme, be to, Europos Sąjungos paramos šiems projektams nesibodėjome. O gal ekologiška degtinė gerai? Kalbant apskritai, alkoholio formulė C2H5OH nesikeičia nuo ekologiškumo statuso. Ar ne tiesa?“ Pusiau rimtai, pusiau juokais maisto technologė tarsteli, kad ekologiškos degtinės reklama viena gražiausių. „Gamtos vaizdai, paukščių čiulbėjimas, nuostabus oras ir dar žodžiai: „Stebėkite ženklus, jie padės suprasti, kas tikra… Iš ekologiškų grūdų… Tyro vandens… Filtruota per liną… Nepaprastai švelnaus skonio… Paženklinta…“ Kas tai? Ogi sertifikuota ekologiška degtinė. Argi neviliojančiai skamba? Ar per šventes vartojama ne bet kokia, o ekologiška degtinė sveikatai palanki?! – klausia R. Bogušienė. – Juk grūdai ekologiški, vanduo – tyras ir dar filtruotas ne per bet kokios medžiagos skiautę, o per liną! Būkite budrūs, tai taip pat degtinė!“
O kas atsitiks su saldumynais, kai valdantieji padidins akcizus jiems? „Tikėtina, kad bus sukurta panegirika cukrui, – sako maisto technologė. – Juk dėl akcizų įvedimo pabrangs ne tik saldėsiai, bet ir visi maisto produktai. Ne paslaptis, kad cukraus gausu net kasdienėje duonoje, dešroje, žuvies gaminiuose, padažuose.“ Žmonėms turi būti skanu, o maisto pramonė privalo klestėti. Galvojama, kad skanu, tai kas saldu, tačiau toks skonis padiktuotas maisto pramonės, iškraipantis mūsų natūralų skonio suvokimą. Gamintojai siekia, kad visi valgytume kuo daugiau, sotūs būtume kuo mažiau, o pardavimai nuolat augtų. Bet lubos juk egzistuoja? „Pasirodo, ne. Kiekvienas maisto technologas cukraus gali įdėti tiek, kiek nori ir faktiškai visur, kur nori. Ar žinojote, kad net ekologiškuose maisto produktuose cukraus kiekis nėra ribojamas?
Kas tas pridėtinis cukrus ir kodėl jis ribojamas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja riboti ne vaisius, kaip kartais kalbama, bet pridėtinį cukrų. Stengiamasi, kad jis sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. visų gaunamų kalorijų. R. Bogušienė aiškina, kad pridėtinis cukrus – ne obuolio saldumas. Mes kalbame apie rafinuotą, rudąjį, baltąjį, nerafinuotą cukrų, taip pat medų, klevų, fruktozės sirupą t. t. Jie skiriasi tik perdirbimo technologijų intesyvumu ir maistine verte, pavyzdžiui, rafinuotas cukrus nieko neturi išskyrus kalorijas: 100 gramų cukraus yra 100 g angliavandenių, iš kurių 100 g cukrų. Meduje yra 80 g cukrų, vadinasi, jame galima rasti ir šiek tiek kitų vertingų maistinių medžiagų.“
Šviežiai spaustos sultys, pasak maisto technologės, yra laisvasis cukrus. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes skaidulinių medžiagų sultyse paprastai nėra. „Mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo energijos kiekio: ar jis pastovus, ar nuolat kintantis. Taigi būtent todėl nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti šviežių sulčių. Pirmenybę teikti patariama kokteiliams iš viso vaisiaus, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų puokštė.“
Jei vartotume pridėtinio cukraus ne daugiau nei 25 g per parą, sveikatą išsaugotume. Šiandien mes jo suvartojame 150 g. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, dėl to rizika susirgti įvairiomis ligomis drastiškai padidėjusi, vaistų vartojimo mastai nepaliaujamai auga. „Kaip jie neaugs, kai net geležies šaltinis „Hematogenas“ ar kalcio kupini jogurtai ir varškytės tėra cukraus šaltiniai“, – pasakoja maisto technologė.
Apie cukraus daromą žalą kalbama jau labai seniai. Pridėtinio cukraus perteklius visiškai nepalankus sveikatai, neduoda jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų, o tik atima jas iš organizmo. Dėl jo susidaro tinkama terpė grybeliams vešėti, sutrinka imuninės, nervų sistemos veikla, genda dantys. „Nepamenu, kad anksčiau būtume turėję tiek privačių dantų gydymo centrų, – sako R. Bogušienė. – Manau, kad valdančiųjų pareiga ne bausti ir ne drausti, bet sudaryti sąlygas valgyti reguliariai, kokybišką ir sveikatai palankų maistą. Ilgainiui noras maitintis prastais gardumynais tiesiog išnyks.“
Kai nė viena pusė nesupranta…
Kokia išeitis? R. Bogušienė įsitikinusi, kad svarbu kelti visuomenės sąmoningumą. Žmonėms reikalinga perteikti vaizdžiai realią pridėtinio cukraus žalą, parodyti kur slepiasi cukrus, plėsti jų požiūrį. Tuo tarpu maisto pramonei neleiskime tuščio turinio supakuoti į blizgantį popierėlį ir pridėti ekologiškų maisto produktų ženklų. „Labai svarbu, kad jie investuotų ne į rinkodaros gudrybes, bet į kūrimą kokybiškų ir sveikatai palankių maisto produktų, – imtis priemonių skatina maisto technologė. – Parodykime visuomenei, kur slepiamas pridėtinis cukrus ir kontroliuokime nuomonės formavimą. Nesileiskime įtikinami, kad rafinuotas cukrus yra tas pats obuolio saldumas. Sintetinis vitaminas C ir vitaminas C vaisiuje chemine formule nesiskiria, bet su obuoliu gauname maistinių medžiagų įvairovę, o ne vien rafinuotą cukrų ir sintetinį vitaminą C. Ką gauname su vitaminizuota lazdele pirkta vaistinėje ir kas slepiasi už maisto papildų ar tariamų vaistų pakuote? Rafinuotas cukrus, rafinuoti kvietiniai miltai, rafinuoti riebalai, maisto priedai ir t.t. Tokiu būdu griauname sveikatą, bet neišsaugome ją.“
VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėjos Ramintos Bogušienės teigimu, reikia stengtis, kad viešojo maitinimo sektorius būtų suinteresuotas tiekti ne prašmatnų produktą, bet palankų sveikatai. Svarbu, anot jos, išmokti gaminti paprastai, bet sveikatai palankiai. Kas tai? Mažiau cukraus, druskos, kokybiški riebalai, daugiau skaidulinių medžiagų. Svarbu išsaugoti maisto produkto vertę, neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis, neleisti susidaryti riebiųjų rūgščių tranizomerams, akrilamidams, heterocikliniams angliavandeniliams atsisakant gruzdinimo, skrudinimo ir pan. technologijų.
„Esu tikra, ne kiekvienas gydytojas pripažįsta, kad cukrus yra daugybės ligų kaltininkas. Daugeliui maisto technologų aiškinama, ką daryti, kaip gaminti, kad vartotojai suvalgytų kuo daugiau sveikatai nebūtinai palankaus maisto. Retas mokomas, kaip pagaminti sveikatai palankų produktą!“ – patirtimi dalinasi maisto technologė.
R. Bogušienė siūlo atmerkti akis, plačiau atverti langines... „Puiku, jei už cukraus ir kitų žalingų produktų akcizą gauti pinigai bus skirti visuomenei, maisto augintojams bei gamintojams šviesti, didinti sveikatai palankių produktų kūrimą. Tačiau kyla klausimas, ar vėl nepradedama ne nuo to galo“, – klausia maisto technologė.
Tuo tikslu įkurta ne pelno organizacija VšĮ „Sveikatai palankus“. Maisto technologė ir mitybos specialistė R. Bogušienė stengiasi, kad maisto pramonė, viešojo maitinimo sektorius, žemės ūkis kurtų ne tik saugius, bet ir sveikatai palankius maisto produktus bei patiekalus. Tuo tarpu vartotojai rinktųsi tokį maistą, tuo tikslu vykdomas visuomenės švietimas ir požiūrio plėtimas apie sveikatai palankią mitybą. Siekiu, kad prekybos centų lentynose, kavinėse, restoranuose, namuose prastą maistą pakeistų sveikatai palankus ir vartotojai tokį atpažintų pagal ženklą „Sveikatai palankus“. Kaip toje reklamoje „stebėkite ženklus…”, o kaip tau juos stebėti, jei akys migla aptemtos?! Taip matomi ženklai, tik ant pakuočių, o ne tikrieji. Rinktis Jums!
Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus.
Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 174 72, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
