Daugelis suaugusiųjų, duodami vaikui garuose virtą brokolį, galvoja, kad atžala jo nevalgys. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pritaria, žinoma, kad nevalgys ir sakys „nemėgstu“ ne tik dėl to, kad mes taip galvojame, bet ir todėl, kad žino gausiąs sausainį, baronką ar bandelę. Vis dar gaji suaugusiųjų baimė, kad mažametis liks alkanas. Tačiau šiais laikais sergama ne iš bado, bet nuo pertekliaus.
Ne drausti, bet mokyti
Pirmiausia, reikia įsisąmoninti, kad vaikai mūsų atspindys. Jei mes priklausomi nuo baltojo cukraus (dar kitaip vadinamo baltąja mirtimi), kurio yra ne tik saldumynuose, bet ir kasdienėje duonoje, nesistebėkime, kad vaikai nori visko, kas saldu. Mažamečiai ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną prašys „nors vieno saldainiuko“.
Antra, vaikų nereikia kritikuoti ar ant jų pykti, kad prekybos centruose stveria spalvingomis etiketėmis padabintą sveikatai nepalankų gardumyną. Ne drauskime, o kalbėkime, pasakokime, kad nuo cukraus dantukai genda, kad jame nėra jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų, kad jis iš organizmo atima naudingas medžiagas. Mokykime, kad tai, kas sveika, reikia valgyti kiekvieną dieną, o nesveikus produktus vartoti tik retomis progomis.
Trečia, taip mąstyti turi visi vaikus supantys suaugusieji. Todėl VšĮ „Sveikatai palankus“ ir jos įkūrėja maisto technologė Raminta Bogušienė šviečia suaugusiuosius ir vaikus visoje Lietuvoje ir didina mitybos raštingumą. Analizuojama sveikatai palankios vaiko mitybos pagrindiniai principai ir gaunami atsakymai kaip juos įsivesti kasdieniniame gyvenime šeimose ir ugdymo įstaigose. Mokymuose studijuojama etiketės būtent tų maisto produktų, kuriuos tėveliai dažnai perka savo vaikams.
„Tėveliai, močiutės nustemba, kad „vaikams skirti“ maisto produktai, padabinti linksmomis spalvingomis etiketėmis neturi išskirtinių privalumų ir dažnai nėra palankūs mažamečių sveikatai. Padedu išsirinkti iš tam tikros maisto produktų grupės sveikatai palankiausią alternatyvą. Nors tokius gaminius kaip saldinta varškytė, jogurtukai daugelis perkame kaip kalcio šaltinį, mokymuose įrodau, kad tai ne kalcio, bet cukraus šaltinis“, – teigia internetinio puslapio sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė.
Sudarykime sąlygas pasirinkti sveikatai palankų maistą
Jei vaikui leistume rinktis tarp saldainio ir obuolio, dažnas paimtų saldumyną. Tačiau mes, suaugusieji, turime sudaryti sąlygas kasdien rinktis tik iš sveikatai palankaus maisto. Ką tai reiškia? Vaikai reguliariai turi gauti sveikatai palankų maistą ne tik namuose, bet ir viešoje erdvėje – ugdymo įstaigose, restoranuose, kavinėse. Tik išugdę mažamečių sąmoningumą ir sudarę sąlygas rinktis iš sveikatai palankių produktų, auginsime sveikus ir laimingus vaikus. Nutukimas, širdies kraujagyslių ligos ir kitos sveikatos problemos nuolat didėja, nors vaistų vartojimas auga. Supraskime, kad vaistai „gydo“ pasekmes, o priežastys glūdi gyvenimo būdo įpročiuose. Tik pakeitę mitybą sveikatai palankesne kryptimi sulauksime didesnių pokyčių sveikatos srityje.
Šiais metais pradėta vykdyti nacionalinė iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Jos įgyvendintojai VšĮ „Sveikatai palankus“ ir jos įkūrėja Raminta Bogušienė siekia kompleksinių vaikų maitinimo pokyčių ugdymo įstaigose. Iniciatyvos metu viešinama informacija, ką vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose ir darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduria ugdymo įstaigos. Šia iniciatyva siekiama didinti visos ugdymo įstaigos bendruomenės mitybos raštingumą ir gerinti vaikų maitinimą Lietuvos mastu.
5 suaugusiųjų žingsniai pagal VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėją Ramintą Bogušienę, kad vaikai valgytų sveikatai palankų maistą
Valgyti taip, kaip norite, kad valgytų jūsų vaikai. Suaugusiųjų mitybos įpročius perima atžalos, tad būkite joms sektinu pavyzdžiu. Neslėpkite daržovių šaldytuve, valgykite, pavyzdžiui, raugintus kopūstus vaikams matant. Jei pirmenybę teikiate bulvių traškučiams, o ne virtoms bulvėms, nesitikėkite, kad vaiką trauks sveikatos šaltiniai.
Dažnai siūlykite sveikatai palankų maistą ir anksčiau ar vėliau mažametis jo ne tik paragaus, bet ir suvalgys. Nejauskite baimės, kad atžala liks alkanas, jei nepasiūlysite pakaitalų (sausainių, baronkų, saldainių, bandelių, trapučių ir t. t.). Jei vaikas nevalgo košės, bet mielai vietoje jos sukerta sumuštinį, pirmojo patiekalo visada ir atsisakys. Geriau šiek tiek alkanas vaikas nei sotus nuo žalingo valgio. Be to, atsiminkite, kad maistas nėra nusiraminimo priemonė, žaislas, papirkimo įrankis, atpildas ar auklėjimo būdas.
Prie naujo skonio vaiką pratinkite palaipsniui. Papildykite maistą sveikatai palankiais ingredientais – maltais sėmenimis ar saulėgrąžų sėklomis, uogomis ar daržovėmis, džiovintomis žemoje temperatūroje. Bent 20 proc. įprastų blynų, apkepų, virtinukų miltų keiskite viso grūdo miltais. Mažamečius taip pat pratinkite prie grūdinių kultūrų įvairovės, naudokite įvairesnius miltus (avižinius, grikių, kukurūzų, viso grūdo Spelta ir pan.). Atsipalaiduokite, net jei vaikai nedrįsta paragauti ko nors naujo. Tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami sveikatai nepalankūs maisto pakaitalai.
Būkite kantrūs ir žinokite, kad tik jūs sprendžiate, ką vaikas turi valgyti. Nesugadinkite jų įgimto alkio ir saiko jausmo brukdami menkaverčius gardumynus ir liepdami suvalgyti viską, kas yra lėkštėje.
„Suvalgyk, nes tai sveika“ pakeiskite į „Paragauk, tau patiks“. Jei būsite kantrūs, pasiūlysite pakankamai daug kartų sveikatai palankaus maisto vaikas ne tik paragaus, bet suvalgys, o kai paaugs – patiks.
