Kasmet kas šeštas–septintas Lietuvos gyventojas bent kartą yra gydomas ligoninėse, neskaitant gydymo slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos įstaigose, dienos stacionaruose bei sanatorijose, tuberkuliozės ar psichiatrijos ligoninėse. Per metus tai sudaro apie 655 tūkst. gydymosi ligoninėje atvejų. Skirtingų skaičiavimų duomenimis, apie 15–20 proc. šių atvejų galima išvengti, jeigu gyventojai laiku gautų tinkamas ir kokybiškas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas.
Rugsėjo mėnesį Europos Komisija publikavo leidinį „Cost-Containment Policies in Hospital Expenditure in the European Union“, kuriame Lietuva minima kartu su keliomis kitomis šalimis, kurių gyventojai gydomi ligoninėse reikšmingai dažniau nei visi Europos Sąjungos (ES) gyventojai. Daugelis ES šalių stengiasi sveikatos priežiūrai skirtą biudžetą naudoti racionaliai ir mažinti brangiai ligoninėse gydomų pacientų skaičių daugiau paslaugų suteikiant dienos stacionaruose bei gerinant ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Lietuvoje šis procesas vyksta palyginus lėtai.
Minėtame leidinyje taip pat akcentuojama, kad ES kasmet galima išvengti daugiau nei 6 milijonų gydymo ligoninėse atvejų, tai sudarytų 7–8 proc. visų gydymo ligoninėse atvejų. Jeigu šie pacientai būtų pagydyti ambulatoriškai, jiems gydyti reikėtų bent kelis kartus mažiau lėšų, nes nebereikėtų mokėti už jų nakvynę, maistą ir kitų ligoninės lovos išlaikymo kaštų bei brangių specialistų konsultacijų. Dėl to būtų galima skirti daugiau lėšų kitoms sveikatos priežiūros sritims, kurioms lėšų trūksta.
Lietuva šiuo aspektu turi ypač didelį rezervą, nes mūsų šalyje gulėjimo ligoninėse atvejų skaičių galima sumažinti apie 15–20 proc. – maždaug 100 tūkst. atvejų kasmet, kurie kainuoja milijonus eurų. Ši svarbi užduotis tenka ambulatorinei sveikatos priežiūrai, nes išvengiamų gulėjimo ligoninėse atvejų skaičių sudaro gydymo ligoninėse atvejai, susiję su ligomis, kurios dažniausiai gali ir turėtų būti pagydytos ambulatoriškai. Pavyzdžiui, jeigu pacientas, sergantis cukriniu diabetu, būtų sąmoningas ir periodiškai konsultuotųsi su šeimos gydytoju, atsakingai rūpintųsi savo sveikata, laikytųsi gydytojo rekomendacijų, liga nesukeltų sunkių komplikacijų, jo nereikėtų gydyti ligoninėje.
Pernai publikuoto L. Sundmacherio ir kt. autorių tyrimo duomenimis, Vokietijos ligoninėse gydymo dėl cukrinio diabeto atvejų skaičių galima sumažinti net 81 proc., širdies nepakankamumo – 64 proc., ausų, nosies ir gerklės infekcijų – 85 proc. Panašios galimybės ir su kitomis ligomis, kurias sėkmingai gali gydyti ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai.
Pakankamas ambulatorinių paslaugų prieinamumas (atstumo, laiko ir kainos atžvilgiu), ankstyva ligų diagnostika, skubus ūmių ligų gydymas, nuolatinė lėtinių ligų kontrolė ir skirtingų sričių bei lygių gydytojų bendradarbiavimas ambulatoriniu lygiu padėtų ne tik atrodyti geriau ES šalių kontekste, bet ir leistų sutaupyti sveikatos priežiūrai skirtų lėšų, kurias galima panaudoti sprendžiant kitas opias sveikatos sistemos problemas – sumažinti eiles pas gydytojus, spręsti paslaugų kvotų problemą, didinti skiepų ir profilaktinių programų apimtis, išplėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą arba sumažinti priemokas už kompensuojamuosius vaistus.
„Remiantis turimais duomenimis, Lietuvoje gerėja ambulatorinė lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų priežiūra, nes nuo 2012 m. gyventojai kasmet vis rečiau guldomi į ligonines dėl tokių ligų kaip stazinis širdies nepakankamumas, krūtinės angina ir hipertenzija. Taip pat kasmet gyventojai vis rečiau gydomi ligoninėse dėl astmos. Tai rodo, kad galbūt šie ligoniai gauna vis geresnes ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas – teigia Higienos instituto vyr. specialistė Sandra Mekšriūnaitė. – Deja, yra ligų, dėl kurių gyventojai ligoninėje gydomi taip pat dažnai kaip ir anksčiau ar netgi dažniau – tai ausų, nosies ir gerklės infekcijos, cukrinis diabetas ir jo komplikacijos, pielonefritas, pneumonija ir kt. Nors skirtinguose šaltiniuose, kuriuose Lietuva lyginama su kitomis šalimis, naudojamos nevienodos metodikos, bet visur prieinama prie išvados, kad Lietuva turi gerinti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.“
Daugiau informacijos šia tema galite rasti Higienos instituto specialistų parengtame leidinyje „Išvengiamos hospitalizacijos“ (nuoroda internete: goo.gl/yAZKie).
