Ar mirusiojo, kuris gyvas būdamas buvo apsidraudęs gyvybę, artimieji gautų draudimo išmoką, jei po mirties žmogus taptų organų donoru?
Tokį klausimą Nacionalinis transplantacijos biuras pateikė Lietuvoje veikiančioms draudimo kompanijoms. Apklaustų draudimo kompanijų atstovai patvirtino, kad donorystės faktas neturėtų jokios įtakos draudimo išmokai, nes, kaip numatyta pasirašomoje Gyvybės draudimo sutartyje, pirmiausia konstatuojamas mirties faktas. Organų donorystė yra vėlesnis etapas, nes organų donoru tampama po mirties.
Draudimo kompanijų atstovai – „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo Žalų skyriaus vadovė Arina Deksnienė, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo Pardavimų palaikymo ir plėtros skyrius vadybininkė Vaida Vaitkienė, „SEB gyvybės draudimo“ rinkodaros ir komunikacijos vadybininkė Agnietė Žilinskaitė – informavo, kad sutarties sudarymo metu organų donorystės faktas su klientu net nėra aptariamas. Todėl jokios įtakos draudimo išmokai neturėtų nei faktas, jog apdraustasis buvo išreiškęs valią po savo mirties tapti organų donoru, nei faktas, kad po apdraustojo mirties artimųjų sprendimu jo organai buvo paaukoti donorystei.
Kaip nurodoma Gyvybės draudimo sąlygų apraše, kreipiantis dėl draudimo išmokos apdraustajam mirus, reikia pateikti užpildytą nustatytos formos pranešimą apie apdraustojo mirtį, draudimo liudijimą, apdraustojo mirties liudijimą (arba patvirtintą nuorašą), medicininių dokumentų išrašus ir kitus dokumentus.
Nedraudiminiais įvykiais laikomi apdraustojo savižudybė, apdraustojo mirtis, susijusi su karu, masiniais neramumais, branduolinės energijos poveikiu, taip pat – apdraustojo mirtis, susijusi su jo nusikalstama veika.
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija
