Didžiausiu vėlyvo rudens ir artėjančios žiemos iššūkiu tampa imuniteto stiprinimas. Darganotos dienos, saulės ir vitaminų trūkumas bei siaučiantys virusai susargdina ne vieną žmogų. Tiesa, ne visus virusai ir peršalimo ligos pakerta vienodai – vieni žmonės nesuserga net didžiausių epidemijų metu, o kiti ligos sukėlėją „pasigauna“ labai greitai.
Kaip dažnai ir sunkiai sergame pirmiausia priklauso nuo to, kokia mūsų imuninės sistemos būklė. Tam, kad žiemos metu nesirgtume ir nebijotume pasigauti vieno iš daugelio ore sklandančių virusų, būtina visus metus stiprinti imuninę sistemą.
Tinkama mityba – organizmo apsauga
Imuninės sistemos stiprinimas susideda ir daugybės mažų, bet svarbių žingsnelių. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė, tinkamas darbo ir poilsio režimas bei buvimas gryname ore – pagrindiniai veiksniai, lemiantys geresnę imuninės sistemos ir bendros sveikatos būklę.
Maistui turėtume skirti ypatingą dėmesį, mat jis itin veikia mūsų organizmo gebėjimą apsiginti nuo ligų. Tinkamai maitinantis organizmas aprūpinamas reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrinamas normalus augimas ir vystymasis, sustiprinama apsauginė organizmo funkcija. Su maistu gaunamos medžiagos panaudojamos organizmo ląstelėms atnaujinti, energiją palaikantiems junginiams sintetinti.
Gerai žmogaus savijautai ir jo atsparumui ligoms kenkia ir nuovargis, nereguliari mityba bei chaotiškas gyvenimo būdas. Specialistų teigimu, dažnai besikartojančios ligos, silpnas imunitetas – tai organizmo signalas, kad reikia susistyguoti darbo ir poilsio režimą, atkreipti dėmesį į maistą.
Sveika mityba – subalansuotas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis, deramas vitaminų kiekis maiste – labai svarbu. Mityba lemia žmogaus sveikatą ir darbingumą. Svarbiausia – maisto kiekis, jo kokybė, maitinimosi režimas, poilsis.
Sveikai besimaitinantis žmogus yra atsparus ligoms, o jei jis fiziškai aktyvus ir užsigrūdinęs – tikimybė pasigauti darganos nešiojamą virusą labai sumažėja.
Daržovės ir riešutai – vitaminų aruodai
Tinkama mityba ir vitaminų „bombomis“ vadinamos daržovės ir riešutai – geriausias būdas stiprinti imunitetą prieš ilgą žiemą. Mūsų racione šaltuoju metų laiku turi būti daug šviežių vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų, riešutų. Svarbu vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų. Maistas privalo teikti naudą organizmui, todėl reikėtų vengti itin saldžių produktų, taip pat – sūrių ir riebių patiekalų, užkandžių.
Riešutai yra ne tik puikus užkandis, bet ir pagalba stiprinant imunitetą: juose gausu baltymų, mineralų, nesočiųjų riebalų, skaidulų.
Riešutuose esantis vitaminas E pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, vitaminas B1, kuris yra daugelio fermentų sudėtinė dalis ir dalyvauja metaboliniuose procesuose, padeda skaidyti maistines medžiagas, o vitaminas B6 būtinas stipriai imuninei sistemai palaikyti.
Riešutuose, kurių bent kelis reikėtų suvalgyti kasdien, gausu Omega-3 riebalų rūgščių, seleno – tai medžiagos itin svarbios gerai imuniteto būklei.
Graikiniai riešutai, pistacijos ir migdolai padeda subalansuoti cholesterolio kiekį, juose gausu skaidulų, garantuojančių gerą virškinimą. Graikiniai riešutai taip pat labai naudingi organizmui kovojant su uždegimu, jie padeda atstatyti suniokotas ląsteles, kovoja su odos uždegimais.
Tarp pagrindinių dienos valgymų, ypač kai už lango šalta ir niūru, galima užkrimsti riešutų mišinio, kuris ne tik numalšins bekylanti alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą. Gamindami salotas į jas įdėkite saujelę riešutų – taip gausite reikalingą vitaminų, skaidulų ir geros energijos užtaisą visai dienai.
Besimokantiems ar įtemptą protinį darbą dirbantiems žmonėms specialistai pataria valgyti daugiau migdolų, jie padeda išskirti laimės hormonu vadinamą dopaminą, paaštrina atmintį. Na, o vaikams patariama duodi lazdyno riešutų su stikline pieno – toks gardėsis ne tik skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, bet ir padeda subalansuoti virškinimo ir nervų sistemas.
