Kol kas nėra taikos ar tarpininkavimo plano, o didelis troškimas, kad liautųsi smurtas ir būtų apsaugos žmonių gyvybės, pradedant nuo pačių mažiausių, pareiškė kardinolas M. Zuppi, ką tik sugrįžęs į savo vyskupiją po popiežius taikdarystės misijos Maskvoje.
Kardinolas M. Zuppi, Bolonijos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, liepos 2 d. dalyvavo popiežiaus kelionės į Lampedūzą dešimtųjų metinių minėjime, kurį Bolonijoje surengė Italijos episkoptato Migrantų Fondas kartu su Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumu (SECAM).
Kardinolas minėjimo metu bendraudamas su vietinės spaudos atstovais pareiškė, kad jam didžiausią rūpestį kelia Ukrainos žmonių humanitarinė situacija. Jis patikino, kad ateinančiomis dienomis su popiežiumi aptars tai, ką patyrė ir išgirdo misijos Maskvoje metu. Kardinolas patikino, kad skiria pagrindinį dėmesį humanitariniam klausimui Ukrainoje, o vaikų apsauga yra vienas iš prioritetų.
Popiežiaus vizitas Lampedūzoje prieš dešimt metų buvo pirmoji jo kelionė iš Romos po išrinkimo į Romos vyskupo sostą. Metinių minėjime Bolonijoje dalyvavo kardinolas Fridolinas Ambongu Besungu, Kongo DR sostinės Kinšasos arkivyskupas ir Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininkas, Afrikos ambasadoriai prie Šventojo Sosto ir Italijos institucijų, pilietinės visuomenės ir karinių pajėgų atstovai.
Po minėjimo, kuriame pranešimus skaitė Italijos migrantų pastoracijos lyderiai, kardinolas M. Zuppi išvyko į Pontenzos vyskupiją pietinėje Italijoje, kur dalyvavo dienraščio Avveniresusitikime „Karas Europoje ir ėjimas teisingos taikos link“.
M. Zuppi taikdarystės misija birželio 28–29 d. Maskvoje, įvykusi po tolygios misijos birželio 5–6 dienomis Kyjive, sužadino Maskvos katalikų bendruomenės viltį, pareiškė Vatikano radijui italas misionierius Giampiero Caruso, daugiau kaip 25 metus tarnaujantis katalikų bendruomenei Rusijos Federacijoje.
Anot kunigo, M. Zuppi vizitas Maskvoje buvo istorinis. Dvasininkas pripažino, kad reikia atsižvelgti į visus esamus politinius ir istorinius veiksnius, tačiau vienas jų pranoksta visus kitus ir net prieštarauja įprastai logikai: tai tikrumas, kad Prisikėlęs Kristus yra istorijos valdovas. G. Caruso patikino, kad jis, kaip ir Rusijos katalikai gyvena viltimi, kad popiežiaus taikdariška misija neš vaisių, kurių negalime numatyti.
Tai, kad Kristus prisikėlė savaime nereiškia tik tai, kad jis vėl gyvas, o kad tikrai pakeitė istorijos vyksmą. Nors yra ir buvo kančia ir skausmas, paskutinis žodis priklauso Kristaus pergalei, jo prisikėlimui. Todėl kiekviena tikinčioji ir kiekvienas tikintysis turi savęs klausti, ką gali asmeniškai padaryti, kad būtų taika, kaip priartinti taiką, kurios reikia visam pasauliui, o kai kuriose vietose labai skubiai, pasakė Rusijoje tarnaujantis dvasininkas. (SAK / Vatican News)
