Šventojo Sosto valstybės sekretoriato antrojo skyriaus, atsakingo už santykius su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, vadovas arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris birželio 14 d. popietę Jungtinių Tautų Organizacijos rūmuose Niujorke perskaitė popiežiaus Pranciškaus kalbą JT Saugumo tarybai.
Apžvelgdamas tarptautinės bendruomenės gyvenimo panoramą popiežius savo kalboje pakartoja tai, ką jau daug kartų įvairiomis progomis yra sakęs: išgyvename trečiąjį pasaulinį karą dalimis, karą, kuris, laikui bėgant, vis labiau plečiasi. Pasaulio žmonių žvilgsniai yra nukreipti į Jungtinių Tautų Organizaciją ir ypač į Saugumo tarybą, kurios užduotis ir yra užtikrinti saugumą ir taiką pasaulyje. Nors žmonių akyse šiandien Saugumo taryba dažnai atrodo bejėgė ir paralyžiuota, jos darbas yra labai svarbus. Dėl to popiežius ragina spręsti bendras problemas atsiribojant nuo ideologijų ir partikuliarizmų, nuo šališkų vizijų bei interesų ir siekti svarbiausio tikslo – dirbti visos žmonijos labui.
Šiandieniniame globalizuotame pasaulyje visi esame vis labiau tarpusavyje susiję, bet stinga brolybės, sako Pranciškus. Pragaištingiausia brolybės stygiaus pasekmė yra karai, kurie supriešina žmones ir tautas, o jų neigiami padariniai tęsiasi iš kartos į kartą. Kai po dviejų baisių pasaulinių karų buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, buvo tikimasi, kad žmonija išmoko siekti stabilesnės taikos. Tačiau, deja, matome, kad žmonija žengia atgal, ima viršų uždari, pikti ir agresyvūs nacionalizmai, kurie įžiebia kaskart žiauresnius konfliktus.
Jei norime kurti taiką, turime atmesti teisingo karo logiką, sakoma popiežiaus kalboje. Atėjo laikas rimtai pasakyti karui „Ne“ ir įsisąmoninti, kad negali būti teisingų karų, o tik taika yra teisinga – stabili ir ilgalaikė taika, grindžiama ne pavojinga atgrasymo pusiausvyra, bet visus žmones vienijančia brolybe. Juk mes vaikštome ta pačia žeme, visi esame broliai ir seserys, vienų bendrų namų gyventojai, dėl to negalime leisti, kad dangų, po kuriuo gyvename, dengtų nacionalizmo debesys, sakoma popiežiaus kalboje.
Štai kodėl stengiantis kurti taiką, visų pirma reikia skatinti brolybę. Tai darbas, kuriam reikia aistros ir kantrybės, patirties ir įžvalgumo, atkaklumo ir atsidavimo, dialogo ir diplomatijos, o svarbiausia – įsiklausymo: reikia įsiklausyti į nuo konfliktų kenčiančių žmonių, ypač vaikų, šauksmą.
Popiežius yra tvirtai įsitikinęs, kad taika yra įmanoma, jei jos tikrai norime. Dar ne vėlu imtis rašyti naują taikos istorijos skyrių. Žmonija gali padaryti, kad karas priklausytų praeičiai, o ne ateičiai.
Arkivyskupo P. R. Gallagherio JT Saugumo taryboje perskaityta popiežiaus kalba baigiama dar kartą primintu žodžiu „brolybė“. Šis žodis negali likti abstrakčia idėja, bet turi tapti atspirties tašku konkretiems veiksmams. (jm / Vatican News)