„Būti savimi, būti žmogumi reiškia turėti galimybę ir teisę daryti gera. Ukrainiečių meilė laisvei ir laivės troškimas visada gąsdino tironus ir įsibrovėlius“, – kalbėjo Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas savo kasdienėje žinioje, paskelbtoje trečiadienį, rugsėjo 28-ąją, kuri Ukrainai buvo jau 217-oji karo diena.
Visas pasaulis stebisi Ukrainos drąsa. Jau aštuntą mėnesį ji ginasi nuo galingo priešo. Iš kur ta galia? Iš kur ta nepalaužiama dvasia? Arkivyskupas sakė, kad bendraudamas su kariais, taip pat su tais, kurie yra buvę rusų nelaisvėje, jis matė juose esančią sunkiai žodžiais paaiškinamą tvirtybę. „Daugelis tų, kurie yra buvo rusų nelaisvėje, rusų kankinimo kamerose, jautė, kad net būdami surištomis rankomis ir užrištomis akimis, jie yra laisvesni, gyvena aukštesnio lygio laisvėje nei jų budeliai. Ir todėl rusų okupantas nekenčia laisvo ukrainiečio, nes okupantas yra vergas. Diktatorių žmogiškų iliuzijų vergas. Ir tai jis supranta širdies gilumoje.“
Laisvė reikalauja drąsos prisiimti atsakomybę už bendrą gėrį, sakė arkivyskupas ir meldė: „Dieve, tu davei mums laisvę kaip pašaukimą ir gebėjimą daryti gera. Padėk mums įvykdyti šį pašaukimą. Dieve, padėk mums turėti drąsos būti laisviems. Dieve, padėk Ukrainai atsilaikyti šioje nelygioje kovoje. Dieve, laimink Ukrainos kariuomenę. Dieve, apdovanok Ukrainą laisve ir palaiminta dangiškąja taika“. (jm / Vatican News)
