„Šiandien dėkojame Dievui už tai, kad galbūt pirmą kartą per pastaruosius mėnesius sulaukėme gerų žinių apie karo belaisvių išlaisvinimą“, – rugsėjo 22 d. vaizdo žinioje džiaugsmu dalijosi didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, kalbėdamas apie 215 karo belaisvių ukrainiečių, tame tarpe Mariupolio gynėjų, išvadavimą. Pastarosiomis dienomis jis tęsė apmąstymus apie darnų žmogaus ir aplinkos santykį.
Kiekvienoje žinioje didysis arkivyskupas vardijo naujienas iš karo fronto, kalbėjo apie iškreiptą priešo logiką. S. Ševčukas ne kartą paminėjo dešimtis Rusijos atakų prieš objektus, kurie neturi jokios karinės vertės: jų tikslas yra civilių kančia.
„Tik paklausykite – vos per vieną dieną 33 Ukrainos miestuose buvo sugriautos šilumos, vandens ir elektros tiekimo sistemos. (...) Viskas, kas gali išsaugoti žmogaus gyvybę šaltuoju metų laiku, yra sistemingai naikinama“, – sakė ganytojas. Jis taip pat paminėjo žinias iš okupuotų teritorijų, kur yra naktimis gaudomi vietiniai vyrai, vėliau siunčiami į karą žudyti savo brolių ir seserų. Charkive, priminė S. Ševčukas, raketos smogė į traukinio vagonus, kuriuose buvo žuvusių rusų karių kūnai...
*
209-osios dienos vaizdo žinioje, tęsdamas žmogaus, Kūrėjo bendradarbio, ir aplinkos santykio apmąstymą, didysis arkivyskupas kalbėjo apie žmogaus atsakomybę ne vien išsaugoti, bet ir pagausinti tai, ką gavo. Turime ne vien saugoti gyvybiškai svarbią erdvę, bet ir stengtis, kad joje gyvybės būtų vis daugiau. Ganytojas paragino šį principą gerbti visur: darbe ir namuose, mieste ir kaime. Pavasarį, nutirpus sniegui, prisidėti prie miškų, ežerų ir upių pakrančių valymo. Džiugu matyti tėvus ir vaikus kartu rūpinantis aplinka.
„Šiandien norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie puoselėja ekologinę sąmonę, atsakomybę už gamtos paveldo didinimą, visiems, kurie yra tikri gyvybės tarnai, dalyvaujantys laike ir erdvėje besitęsiančioje Kūrėjo kūryboje“, – sakė ganytojas, pasak kurio, ir tai yra būdas kovoti su priešu, kuris neša mirtį visai Ukrainos žemei.
*
210-ąją karo dieną Ukrainos graikų katalikų ganytojas kalbėjo apie kitą krikščioniško dvasingumo principą. Tai santūrumo taisyklė, priešinga godumui ir beribiam vartojimui. Jei negerbiame šios taisyklės, negalime būti gerais krikščionimis. Ši taisyklė taip pat primena, kad viskas pasaulyje ir gyvenime turi ne vien komercinę, bet ir ekologinę kainą, kurią kažkas sumoka. Todėl turime vartoti atsakingai, neišmesti daiktų be reikalo, taisyti juos: tik tokiu būdu planeta, kurioje gyvename, galės atlaikyti civilizacijos svorį.
Godumas žudo ir tai ypatingai, pasak S. Ševčuko, matome šio karo metu: priešas, turintis didžiulius išteklius, milžiniškus pragyvenimo šaltinius, plėšia miestus ir kaimus, godžiai žvalgosi į visą pasaulį: kokią dar šalį galima užkariauti, pavergti ir apiplėšti? Godaus vartojimo kultūra naikina sielą ir paverčia žmogų troškimų bei aistrų vergu. O tikras krikščionis moka save kontroliuoti, suvaldyti savo apetitą, tapti savęs paties šeimininku ir pasiekti tikrą laisvę, rugsėjo 21 d. žinioje pažymėjo ukrainiečių ganytojas.
*
211–ąją karo dieną S. Ševčukas toliau plėtojo žmogaus ekologinės atsakomybės temą, pabrėždamas, kad tokia atsakomybė yra Dievo Kūrėjo garbinimas ir bendradarbiavimas su juo, labai reikalingas tuo metu, kai vyksta Rusijos karinė agresija, skaudžiai žalojanti visą kūriniją.
Žmogus turi būti atsakingas kūrinijos valdytojas. Šis principas pabrėžia, kad žmogus yra Dievo kūrybos vainikas ir visa kita jam tarnauja, yra dėl jo. Antra vertus, žmogus turi būti išmintingas jam patikėtų gėrybių administratorius, kuris jų neišeikvoja, bet saugo, daugina ir perduoda kitoms kartoms. Tokios išminties priešingybė yra kvailumas, atvedęs prie įvairių ekologinių nelaimių ir katastrofų šiuolaikiniame pasaulyje.
Turime išmokti vystyti mūsų civilizaciją mažindami gamtinių išteklių vartojimą. Turime išmokti gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Turime išmokti perdirbti ir pakartotinai panaudoti tai, ką jau paėmėme savo poreikiams.
„Ukrainos žemei labai reikia gerų ir sumanių valdytojų, kurie jos negriautų, bet gerbtų kaip motiną ir maitintoją. Šiuo sunkiu laikotarpiu, šiais karo metais Ukrainos žemė davė dosnių vaisių, kad aprūpintų mus viskuo, ko mums reikia! O mes turime racionaliai ir išmintingai vartoti tai, ką duoda mūsų žemė. Naudokimės ja išmintingai, saugokime Ukrainos žemės derlingumą, dėkodami už dovanas, kurias mums teikia Viešpats Dievas“, – kalbėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas. (RK / Vatican News)
