Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, Šventojo Sosto nuncijus Ukrainoje, iš Kyjivo birželio 7 d. Vatikano radijui pakomentavo popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi Sekminių dieną, jog valstybių vadovai turi atsiversti, kad nesunaikintų žmonijos.
Popiežius priminė, kad agresija prieš Ukrainą trunka jau daugiau kaip šimtą dienų. Jis paragino melstis už taiką, o valstybių vadovų prašė nestumti pasaulio į pražūtį:
„Prašau, nestumkite žmonijos į pražūtį! Tegul prasideda tikros, konkrečios derybos dėl ugnies nutraukimo ir tvaraus sprendimo. Tegul būna išgirstas desperatiškas kenčiančių žmonių šauksmas, apie kurį kasdien praneša žiniasklaida, tebūnie gerbiama žmogaus gyvybė ir tesiliauja makabriškas miestų ir kaimų naikinimas Ukrainos rytuose. Ir toliau nepavargdami melskimės už taiką ir jos siekime“, pasakė popiežius.
Anot apaštališkojo nuncijaus V. Kulboko, „iš popiežiaus Pranciškaus žodžių ir visos jo laikysenos nedviprasmiškai matyti, kad jis darytų viską, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi. Kai popiežius kalba apie derybas, negalima klysti aiškinant jas politiniu ar strateginiu-kariniu požiūriu. Nė viena iš abiejų konflikto pusių iš tiesų nepasiekė tikslų, kurie galėtų paskatinti derybas: Rusija, šalis agresorė, dar nepasiekė, jos manymu, tvirtos pozicijos. Ukraina pagrįstai reikalauja, kad Rusija nutrauktų agresiją ir pasitrauktų. Šiuo požiūriu tikrai negalima optimistiškai vertinti derybų galimybių“, sakė arkivyskupas V. Kulbokas.
Tačiau kai popiežius kalba apie tikrąsias derybas jis turi galvoje atsakomybę, kurią tautų vadovai turi prisiimti žmonijos akivaizdoje, žmonijos, kuriai gresia pavojus būti sunaikintai dėl Dievo svajonės – taikos ir brolybės svajonės – neigimo. Tikros derybos iš tiesų įmanomos, kai pradedama ne nuo karinės ar politinės logikos, bet nuo moralinės pareigos ir atsakomybės prieš Dievą ir žmoniją supratimo“, – pasakė Vatikano radijui Šventojo Sosto atstovas Ukrainoje.
Jis priminė, kad popiežius Sekminių sekmadienį taip pat kalbėjo apie tvaraus sprendimo paieškas. „Dabartinėje situacijoje šis tikslas viršija vien tik žmogaus jėgas. Čia mums tikrai reikia didelės Dievo pagalbos, kad už tautas atsakingų asmenų, pradedant tais, kurie pradėjo karą, širdys atsiverstų Dievo akivaizdoje“.
Anot V. Kulboko, Ukrainos žiniasklaida visada labai dėmesingai klausosi popiežiaus žodžių apie karą ir jie yra gerai priimami. Rusijos žiniasklaida taip pat daug dėmesio skiria popiežiaus žodžiams. Tačiau kaip jie priimami, yra kitas klausimas, samprotavo nuncijus. Jis pridūrė, kad Ukrainoje, nors ji nėra katalikų daugumos šalis, „visi supranta popiežiaus balso autoritetą ir tarptautinę reikšmę. Būtent dėl to galima aiškiai suvokti, kaip labai popiežius Pranciškus vertina kiekvieną žodį, žinodamas, kokį svorį jis turės, ir kaip kruopščiai jis renkasi kiekvieną sakinį, kuriame užsimena apie šį karą.“ (SAK /Vatican News)
